Imperatorius Konradas IV
| Imperatorius Konradas IV | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vaizdas:Conrad IV of Germany.jpg | |||||||||||||||
 Štaufenai | |||||||||||||||
|
| |||||||||||||||
| Gimė | 1228 m. balandžio 25 d. Andrija, Apulija | ||||||||||||||
| Mirė | 1254 m. gegužės 21 d. Lavelo, Bazilikata | ||||||||||||||
|
| |||||||||||||||
| Tėvas | Frydrichas II | ||||||||||||||
 | |||||||||||||||
| Valdė | 1237-1254 m. | ||||||||||||||
| Pirmtakas | Henrikas VII Štaufenas | ||||||||||||||
| Įpėdinis | Vilhelmas Olandas | ||||||||||||||
| Sicilijos karalius | |||||||||||||||
| Valdė | 1250-1254 m. | ||||||||||||||
| Pirmtakas | Frydrichas II | ||||||||||||||
| Įpėdinis | Konradinas | ||||||||||||||
| |||||||||||||||
|
| |||||||||||||||
| Vikiteka | Imperatorius Konradas IVVikiteka | ||||||||||||||
Konradas IV (vok. Konrad IV, 1228 m. balandžio 25 d. Andrija, Apulija – 1254 m. gegužės 21 d. Lavelo, Bazilikata) – 1237-1254 m. Vokietijos karalius.
Biografija
Kilęs iš Štaufenų dinastijos. Tėvas Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II, motina Jolanda di Briene mirė gimdydama. 1246 m. vedė Bavarijos hercogo Otono II dukterį Elžbietą Bavarę, jiems gimė sūnus Konradinas (1252-1268 m.)
Valdant tėvui vietoj sukilusio vyresniojo brolio Henriko VII 1237 m. tapo Romėnų karaliumi (taip kartais tituluotas Vokietijos karalius). 1246 m. Frydrichą II popiežius Inocentas IV ekskomunikavo, tais pačiais metais Vokietijoje kitu karaliumi išrinktas Tiuringijos grafas Henrikas Raspė, po šio mirties – Olandijos karalius Vilhelmas. Po Frydricho II mirties 1250 m. Konradas IV, kaip ir jo varžovas Vilhelmas nesėkmingai kandidatavo į Šventosios Romos imperijos sostą. Konradas IV įsitvirtino Pietų Italijoje. Po jo mirties Vokietijoje dar 19 metų nebuvo visuotinai pripažinto Šventosios Romos imperatoriaus.[1] Mirė karinėje stovykloje nuo maliarijos.
Šaltiniai
- ↑ Imperatorius Konradas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 502 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
Literatūra
- Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., Verlag C. H. Beck, München 2003, S. 315ff.
- O. H. Becker: Kaisertum, deutsche Königswahl und Legitimitätsprinzip in der Auffassung der späteren Staufer und ihres Umkreises, 1975
- K. E. Demandt: Der Endkampf des staufischen Kaiserhauses im Rhein-Main-Gebiet, in: Hess. Jb. für: Landesgeschichte 7, 1957, S. 102–164
- A. Finocchiaro-Sartorio: Le leggi di Corrado IV, in: Studi storici e giuridici
- J. Haller: Von den Staufern zu den Habsburgern – Auflösung des Reichs und Emporkommen der Landesstaaten (1250–1519), ³1970
- dedicati a Federico Ciccaglione 1, 1909, S. 235–261
- H. Hartmann: Die Urkunden Konrads IV., 1944, S. 38-163
- G. Kirchner: Die Steuerliste von 1241, 1953, S. 64-104
- J. Lehmann: Die Staufer. Glanz und Elend eines deutschen Kaisergeschlechts, 1978
- E. Maschke: Das Geschlecht der Staufer, 1943
- R. Morghen: Il tramonto della potenza sveva in Italia 1250–1266, 1936
- J. Mühlberger: Die Staufer – Aufstieg, Höhe und Ende, Rottweil 1966, ND Göppingen 1977
- F. W. Schirrmacher: Die letzten Hohenstaufen, Göttingen 1871
- Friedrich Speier: Geschichte König Konrads IV., Diss Berlin 1989
- E. Thurnher: Konradin als Dichter, in: DA 34, 1978
- G. Zeller: König Konrad IV. in Italien 1252–1254, Diss. Straßburg 1907
- P. Zinsmaier: Studien zu den Urkunden Heinrichs [VII.] und Konrads IV., in: ZGORh 100 (1952), S. 445–565.
Nuorodos
| ||||||