Indo-Gango lyguma

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indo-Gango lyguma

Indo-Gango lyguma - didelė ir derlinga lyguma Indostano pusiasalio šiaurėje. Lygumą dalinasi Indija, Pakistanas ir Bangladešas. Pavadinta pagal ja tekančias Indo ir Gango upes, kurių baseinus skiria tik 300 m aukščio Delio gūbrys.

Šiaurėje ribojama Himalajų, iš kurių išteka daugelis lygumą drėkinančių ir derlingas sąnašas nešančių upių. Pietuose - Vindhya kalnagūbris ir Chota Nagpur plynaukštė, vakaruose - Irano plokščiakalnis.

Šiaurėje, Himalajų papėdėje, lygumas juosia kalvynų juostos, sudarytos iš Himalajų erozijos produktų. Dėl daugybės gargždo ir riedulių kalvos yra porėtos, upeliai tiesiog pradingsta po žeme, o gruntinis vanduo slūgso giliai. Ten kur kalvos susitinka su lyguma, gruntiniai vandenys pasiekia paviršių ir sukuria dideles pelkes.

Šioje derlingoje lygumoje gimė Indo slėnio civilizacija, taippat didžiausios Indijos imperijos - Guptų, Maurjų ir Mogolų. Tai vienas iš tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, čia gyvena ~900 mln žmonių (daugiau nei 1/8 žemės gyventojų). Jame yra daugelis didžiausių Indijos miestų, regionas apgyvendintas taip tankiai, kad sunku atskirti kur baigiasi vienas megapolis ir prasideda kitas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: