Ingušų kalba
Ingušų kalba ГӀалгӀай мотт | |
---|---|
Kalbama: | Rusija (Ingušija) |
Kalbančiųjų skaičius: | 305 868 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | į šimtuką nepatenka |
Kilmė: |
Šiaurės rytų Kaukazo |
Rašto sistemos: | kirilica |
Oficiali kalba: | Ingušija |
ISO 639-1: | |
ISO 639-2: | inh |
ISO 639-3: | inh |
Ingušų kalba (sav. ГӀалгӀай мотт) – kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, vainachų pošeimiui ir vartojama ingušų, gyvenančių daugiausia Rusijai priklausančioje Ingušijos Respublikoje, taip pat aplinkiniuose Čečėnijos rajonuose. Kalbančiųjų skaičius – 305 tūkst. žmonių. Ingušų kalba yra oficiali Ingušijos kalba (sykiu su rusų kalba).
Ingušų kalba artima čečėnų kalbai. Galainų-čažų tarmė yra tarpinė tarp šių kalbų. Daug skolinių iš rusų kalbos.
Ingušų kalba nuo XX a. pr. buvo užrašoma arabiškais rašmenimis, 1923–1938 m. naudotas lotyniškas raidynas (nuo 1928 m. – bendras su čečėnų). Nuo 1938 m. iki šiol naudojamas kirilicos raidynas. Ingušų kalba leidžiama keletas laikraščių (svarbiausias – „Serdalo“, nuo 1923 m.).
Kalba turi 8 linksnius (vardininkas, ergatyvas, kilmininkas, naudininkas, aliatyvas, įnagininkas, latyvas, komparatyvas), sudėtingą laikų ir nuosakų sistemą.
Nuorodos
- inh Etnologijos kalbos kodo „inh“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „inh“)
- Ingušų–rusų k. žodynas
- Rusų–ingušų k. žodynas
|