Ingušų kalba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ingušų kalba
ГӀалгӀай мотт
Kalbama: Rusija (Ingušija)
Kalbančiųjų skaičius: 305 868
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Šiaurės rytų Kaukazo
 vainachų
  ingušų

Rašto sistemos: kirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Ingušijos vėliava Ingušija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: inh
ISO 639-3: inh

Ingušų kalba (sav. ГӀалгӀай мотт) – kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, vainachų pošeimiui ir vartojama ingušų, gyvenančių daugiausia Rusijai priklausančioje Ingušijos Respublikoje, taip pat aplinkiniuose Čečėnijos rajonuose. Kalbančiųjų skaičius – 305 tūkst. žmonių. Ingušų kalba yra oficiali Ingušijos kalba (sykiu su rusų kalba).

Ingušų kalba artima čečėnų kalbai. Galainų-čažų tarmė yra tarpinė tarp šių kalbų. Daug skolinių iš rusų kalbos.

Ingušų kalba nuo XX a. pr. buvo užrašoma arabiškais rašmenimis, 1923–1938 m. naudotas lotyniškas raidynas (nuo 1928 m. – bendras su čečėnų). Nuo 1938 m. iki šiol naudojamas kirilicos raidynas. Ingušų kalba leidžiama keletas laikraščių (svarbiausias – „Serdalo“, nuo 1923 m.).

Kalba turi 8 linksnius (vardininkas, ergatyvas, kilmininkas, naudininkas, aliatyvas, įnagininkas, latyvas, komparatyvas), sudėtingą laikų ir nuosakų sistemą.

Nuorodos

Wikipedia
Vikipedija Ingušų kalba

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+1934-16=1918 wiki spaudos ženklai).