Inkunabulas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Inkunabulas - (lot. Incunabula 'lopšys, vystyklai') – ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knyga. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmųjų J. Gutenbergo išleistų knygų (apie 1440 m.) iki 1501 m. sausio 1 d. Šiuo metu išliko labai mažai šių knygų egzempliorių, nes pirmuoju knygų spausdinimo laikotarpiu buvo leidžiami nedideli jų tiražai.

XV a. antroje pusėje knygų spausdinimas Europoje sparčiai plito. Tuo metu skirtingu laiku 246 Europos miestuose veikė 1099 spaustuvės. Iš viso buvo išspausdinta apie 40 000 pavadinimų inkunabulų bendru 12–15 mln. egz. tiražu. Leisti inkunabulai buvo panašūs į rankraštines knygas: inkunabulų tekstas buvo be pastraipų, iš naujos eilutės buvo spausdinami tik svarbiausi skyriai, iliustracijas piešdavo iliuminatoriai, naudota daug trumpinių, nebuvo antraštinių lapų.

Inkunabulai Lietuvoje

Pirmieji inkunabulai Lietuvoje atsirado dar XV a. Šiuo metu Lietuvoje saugoma apie 460 inkunabulų, daugiau kaip pusė jų išleista Vokietijoje, 109 – Italijoje. Daugumoje Lietuvoje saugomų inkunabulų dominuoja religinio turinio tekstai.[1]

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+2177-15=2162 wiki spaudos ženklai).