Irena Trečiokaitė-Žebenkienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Irena Trečiokaitė-Žebenkienė

Gimė 1909 m. spalio 28 d.
Biržai
Mirė 1985 m. sausio 13 d. (75 m.)
Vilnius

Tėvas Jurgis Trečiokas
Motina Darata Trečiokienė
Sutuoktinis(-ė) Romanas Žebenka

Veikla
dailininkė, pedagogė, politinė veikėja
Partija 1934 m. LKP / SSKP

Alma mater 1944 m. Vilniaus dailės institutas

Irena Trečiokaitė-Žebenkienė (1909 m. spalio 28 d. Biržuose1985 m. sausio 13 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė, pedagogė, politinė veikėja.

Biografija

Broliai Vytautas Trečiokas ir Romualdas Trečiokas.

Pirmojo pasaulinio karo metu su šeima pasitraukė į Rusiją, gyveno Gatčinoje, vėliau persikėlė į Ukrainą.

1928 m. baigė Biržų gimnaziją. 1928–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, kur įgijo grafikos ir freskos-mozaikos specialybę. Dėstytojai: Juozas Mikėnas, Kajetonas Sklėrius, Mstislavas Dobužinskis ir kt. Tuo pat metu 1928–1932 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę.

Kauno meno mokykloje susiformavo politinės pažiūros. Didelės įtakos jaunai menininkei turėjo dailininkai Petras Vaivada ir Stepas Žukas. 1934 m. įstojo į komunistų partiją. Už nelegalią veiklą trumpai kalėjo. Kalėjime, būdama vienoje kameroje su profesionaliomis pogrindininkėmis, tik dar labiau persiėmė jų pažiūromis. Dirbo LKP CK ryšininke, bendradarbiavo pogrindinėje spaudoje. [1]

1935 m. priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą. Dalyvavo dailės parodose, tapė peizažus, tematinius paveikslus ir natiurmortus, kūrė medžio raižinių ir pirmąjį ekslibrisą Kostui Korsakui, iliustravo Kazio Jakubėno kūrybos rinkinį vaikams „Bus pavasarėlis“.

1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, paskirta Partinio švietimo namų direktore. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Uzbekijoje. 1944 m. eksternu baigė Vilniaus dailės institutą. 1944 m. dailės instituto dėstytoja, 1947 m. docentė, 19481951 m. piešimo katedros vedėja. 1951–1969 m. Tapybos katedroje dėstė dekoratyvinę tapybą. Iki pat gyvenimo pabaigos nekeitė gyvenimo aplinkos ir įsitikinimų, tapė savo kolegų ir bendražygių pogrindininkų portretus. 1951–1955 m. LSSR AT deputatė. 1959 m. LSSR nusipelniusi meno veikėja, 1979 m. LSSR liaudies dailininkė. [2]

Kūryba

Dailininkė mėgo tapyti įvairių profesijų, skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonių portretus. Nutapė portretų: Georgijus Dimitrovas (1940–1941 m.), Juozas Baltušis (1949 m.), Vincas Kapsukas (1955 m.), Lėja Aleksandravičiūtė (1959 m., autoportretas), Eugenija Šimkūnaitė (1969 m.), gydytojas Vytautas Girdzijauskas (1973 m.).

Mėgstamiausia dailininkės kūrybinio darbo sritis buvo mozaika. Sukūrė peizažų, istorinių kompozicijų, sukūrė mozaikų: „Lietuvaitė“ (1946 m.), „Partizano galva“ (1947 m.), „Vladimiras Leninas“ (1965 m.), freskų, grafikos kūrinių: „Mašinos“ (1934 m.), „Kalėjime grindis plauna“, „Nakvynės namai“, „Salomėja“ (visi 1934–1939 m.), plakatų (1940–1941 m.), knygų iliustracijų, ekslibrisų. Sukūrė meno ansamblių, švenčių dekoratyvinių akcentų. Vienas iš jos darbų – dekoratyvinė plokštė „Žuvėdros“ paminklui tėvams yra prie Širvėnos ežero esančiose evangelikų reformatų kapinėse.

Nuo 1935 m. dalyvavo dailės parodose. 1949, 1959, 1964 ir 1979 m. Vilniuje surengė individualias parodas. Kūrybai būdinga aktuali socialinė tematika, realistiškos formos, tikslus komponavimas, lyriškumas, ramios spalvos.

Šaltiniai

  1. Irena Trečiokaitė-Žebenkienė (1909-1985)
  2. Zigmantas Pocius. Irena Trečiokaitė-Žebenkienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 339 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: