Istorinė geografija

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Istorinė geografija - gretima istorijos ir geografijos mokslams disciplina, tirianti šalių, regionų praeities fiz., ek. ir polit. geografiją. Remiasi aktualizmo (lyginimo) metodu. Objekto pobūdis glaudžiai sieja ją su gyventojų geografija. Žinių apie baltus, lietuvius, Lietuvą yra Europos keliautojų aprašymuose, archyvuose, archeologiniuose radiniuose, kartografiniuose dokumentuose, istoriniuose mokslo veikaluose, ist. šaltinyje Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai, XIX a. ir XX a. pr. mokslininkų Simono Daukanto, Stanislovo Čerškio, Liudviko Adomo Jucevičiaus, Kazimiero Būgos, Jono Basanavičiaus raštuose. Pradininkas Lietuvoje - Povilas Matulionis. Istorinę kartografiją vystė Joachimas Lelevelis. problemas LTSR tiria istorikai, archeologai, geografai, etnografai, lingvistai. Tarybų Lietuvoje dėstoma Vilniaus ir pedagaginiame universitetuose.

Literatūra

  • Matulionis P. Lietuvos žemė ir jos gyventojų gausumas istorijos būvyje. Kultūra, 1930, Nr. 5; Geografinis metraštis.- V., 1976.- T. 22.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: