Italinė pušis
Kitos reikšmės – Pinija (reikšmės).
| Pinus pinea | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Italinė pušis (Pinus pinea) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Italinė pušis (lot. Pinus pinea) arba pinija – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Viduržemio jūros regione. Kilmės vieta – Pirėnų pusiasalis, bet jau ankstyvoje senovėje dėl savo riešutų išplatinta po visą regioną. Taip pat introdukuota Pietų Afrikoje, JAV, Australijoje.
Aukštis apie 12-25 m (kartais iki 35 m), kamieno trumpas, kreivas. Laja išskirtinė – plati, kupolo formos. Žievė stora, giliai sueižėjusi plokštelėmis. Spygliai 10-18 cm ilgio, 1,5 mm storio. Kankorėžiai platūs, kiaušiniški, 8-12 cm ilgio, 5-11 cm pločio, tamsiai rudos spalvos. Jų žvyneliai stori, platūs, kieti. Sėklos rudos 15-20 mm ilgio, su 3-8 mm ilgio skristuku. Jas natūraliai platina žydrasparnės šarkos, o pastaraisiais tūkstantmečiais – ir žmogus.
Išgyvena trumpai, retai pasiekia 150 metų amžių. Italinė pušis nuo seno naudojama medienai, dervoms, o ypač vertinamos ir jau 6000 metų naudojamos šios pušies sėklos, vadinamos „pinijų riešutais“. Ispanijoje specialiai riešutų gavybai skirtos pušys auginamos plantacijose[1].
Šaltiniai
Kankorėžiai su sėklomis
Spygliai ir kankorėžiai
Pinijų giraitė Ispanijoje
| ||||||