Jūratė Sprindytė

Jūratė Sprindytė (g. 1952 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje) – literatūrologė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų habilituota daktarė, LMA narė.

Moksleivio ir studijų metai

1959 m. pradėjo lankyti Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, kurią baigė 1970 m. ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetą.

Humanitarinis profilis ir tolesnės lituanistikos studijos buvo nulemtos genų ir aplinkos. Mokykloje sekėsi kalbos ir literatūra, mokytojai gyrė rašinius, siuntė į moksleivių kūrybos konkursus, o namuose nuolat buvo diskutuojama apie literatūrą, tėvai prenumeravo kone visą periodiką, pirko naujausias knygas.

Mokymosi metai šviesūs, mokykloje dirbo geri specialistai. Universitete buvo profesionaliai dėstomos kalbos disciplinos, Senoji Lietuvos literatūra, bet nuvylė modernijų laikų literatūros paskaitos ir ypač filologams beprasmiai politinės ekonomijos, bolševikų partijos istorijos, mokslinio komunizmo ir kiti ideologizuoti studijų dalykai. Svetimi buvo ir filologėms merginoms privalomi medicinos seserų kursai (Šaltojo karo metu ruošiamos tikram karui). Nuo visiško nusivylimo gelbėjo turtinga tėvų biblioteka, gerų draugų būrys, klasikinė muzika, Andrejaus Tarkovskio filmai.

1975 m. baigusi Vilniaus universitetą įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

Mokslo keliu

Debiutavusi 1971 m. XX a. žurnale “Pergalė” (dabar “Metai”) kaip literatūros kritikė, nuo 1975 m. įsitraukė į mokslinę veiklą.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigė anuometines aspirantūros studijas (1982-1985). Mokslinio darbo rezultatus apibendrino knygoje „Lyrizmas dabartinėje lietuvių prozoje: stiliaus aspektas“ (1989). Šios knygos pagrindu apgynė daktaro disertaciją (vadovas Vytautas Kubilius), už kurią suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis (1993 m.).

Vieno žanro – apysakos – studijoms paskyrusi ne vienerius metus, parašė sintetinę monografiją „Lietuvių apysaka“ (1996), kurią vėliau apgynė kaip habilituoto daktaro disertaciją (2000).

2008 m. buvo išrinkta Lietuvos Mokslų akademijos nare.

Profesinė veikla

Paskutiniais studijų metais (1974 m. gruodžio 16 d.) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos) institute, kuris tapo vienintele darboviete visam gyvenimui.

Per tuos dešimtmečius perėjo visas mokslinio darbuotojo pakopas nuo laborantės iki vyriausiosios mokslo darbuotojos. 1997-2008 m. vadovavo „Šiuolaikinės literatūros skyriui“.

Per 11 vadovavimo metų organizavo XX a. antrosios pusės literatūros tyrimą atnaujintais teoriniais požiūriais - koordinuojant šiuos darbus, serijoje „Naujosios literatūros studijos“ išleistos 27 mokslininkų knygos, doktorantūrą baigė gabūs jauni tyrėjai. Šiuolaikinės literatūros skyriuje kasmet buvo organizuojamos konferencijos ir tęstiniai seminarai, rašomos monografijos, enciklopediniai žinynai ir straipsnių rinkiniai, atnaujinama sovietmečio literatūros refleksija. Nuo 1998 m. iki šiol rengiamos konferencijos ir diskusijos naujai išėjusioms visų žanrų knygoms aptarti ir jų kokybei kvalifikuoti, o nuo 2003 m. inicijuoti instituto geriausių knygų 12-tuko ir instituto premijos laureato rinkimai, taip suteikiant tam tikras gaires amorfiškam naujausios literatūros procesui.

Mokslininkė užėmė svarbias pareigas: Instituto mokslo tarybos narė (2008-2010 pirmininkė,), doktorantūros komiteto pirmininkė, ilgametė LLTI Konkursų ir atestacijos komisijos pirmininkė, Lietuvos mokslų akademijos Mokslo premijų komisijos narė (2009-2015).

Įvairiais laikotarpiais buvo svarbių komisijų ir tarybų narė Vilniaus universitete, Kultūros ministerijoje (2005-2009), Kultūros institute, Lietuvos mokslo taryboje, nuolatinė mokslo darbų ir projektų ekspertė, disertacijų gynimų tarybų narė, doktorantų egzaminatorė, etc. Mėnraščio „Metai“ ir mokslo žurnalų „Literatūra“, „Menotyra“, tęstinio periodinio leidinio „Literature and Folklore“ (Scientific Papers, University of Latvia) redkolegijų narė, mokslo žurnalo „Lituanistica“ redaktoriaus pavaduotoja. Nuo 2010 m. – mokslo žurnalo “Colloquia” vyriausioji redaktorė.

Nuo 1981 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Kūryba

Nuolat domėdamasi dabarties literatūros būkle ir aktyviai dalyvaudama aktualiojoje kritikoje, taip pat parašė ir išleido knygą „Kritikos akvarelės“ (1981).

Nuo 1982 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Mokslinių interesų laukas – XX-XXI a. lietuvių proza, žanrų ir stilių teorijos, tradicijos ir inovacijų sankirtos, sociokritika, literatūros antropologija, kultūros istorija.

Iš viso yra išleidusi 4 monografijas, parengusi 8 leidinius, paskelbusi per 200 straipsnių ir įvairių kitų publikacijų (recenzijų, apžvalgų, interviu ir kt.).

Tekstologinių įgūdžių pareikalavo Anapilin išėjusių mokslininkų palikimo tvarkymas, ypač rekonstruojant knygą („nebaigtą monografiją“) iš Alberto Zalatoriaus paliktų tyrimų apie V. Krėvę („Vincas Krėvė“, 2003), Juozo L. Laurušo straipsnių rinkinio „Akmuo ir šviesa“ (2005) sudarymas, Vytauto Kubiliaus dienoraščių parengimas spaudai (drauge su Janina Žėkaite).

Vadovavo tarptautiniam lietuvių, estų, latvių rašytojų enciklopedinio žodyno projektui „300 Baltic Writers“ (anglų k., 2009). Nuo 1995 m. drauge su „Latvijos literatūros, fokloro ir meno instituto“ ir Estijos Under ir Tuglaso literatūros centro mokslininkais vykdė bendradarbiavimo programą „Back to Baltic Memory“ (tarptautinės konferencijos, probleminiai straipsnių rinkiniai). Dalyvauja įvairiuose lituanistikos mokslinių tyrimų projektuose „Posovietinės literatūros mokslo posūkis: refleksija ir plėtra“, „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir diegimas“, „Literatūros laukas sovietmečio Lietuvoje“.

Dirba instituto vykdomoje sovietmečio tyrimų programoje, aktualizuoja naujausius dabarties literatūros proceso pokyčius, tiria elitinės ir populiariosios kultūros sąlyčius. Monografijoje „Prozos būsenos. 1988-2005“ (2006), analizuoja tradicinio kanono irimą ir konceptualiai išskiria naujausias lietuvių prozos tendencijas, pateikia 12 dabarties lietuvių rašytojų kūrybos portretų. Tai šiuolaikinio literatūros proceso mini-istorija, išdėstyta sugestyvia, neformalizuota mokslo kalba.

Mokslo žurnaluose, straipsnių rinkiniuose ir kultūrinėje periodikoje paskelbė per du šimtus straipsnių.

Įvertinimai

• 2012 m. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (už mokslinę ir kultūrinę veiklą)
• 2012 m. Asociacijos LATGA aukso ženklas už nuopelnus lietuvių literatūros populiarinimui (LATGA – Lietuvos Autorių teisių administravimo asociacija)

Kilmė ir šeima

Tėvai – Adolfas Sprindis (1921 m. sausio 29 d. Varniuose - 1986 m. gruodžio 21 d. Alytaus raj., palaidotas Varnių kapinėse), rašytojas prozininkas, literatūros tyrinėtojas (VU 1948); – Veronika Sprindienė (Gipiškytė, 1925 m. balandžio 16 d. Užpaliuose, Utenos raj. – 1998 m. rugpjūčio 7 d. Utenoje, palaidota Užpalių kapinėse), lietuvių literatūros mokytoja (VU, 1949).
Brolis - Vygandas Sprindis (g. 1960 gegužės 6 d.), ūkininkas, vaikų šeimynos globėjas, gyvena Vyžuonose, Utenos raj.

Šeima – sutuoktinis (nuo 1980 m.) Juozas Lionginas Laurušas (1947 m. gegužės 30 d. Raizgiuose, Šiaulių raj.– 2000 m. spalio 19 d. Vilniuje, palaidotas Rokantiškių kapinėse), literatūros kritikas, bibliotekininkas, vertėjas. Studijas baigė Jerevano universitete Armėnijoje 1971 m., tyrinėjo lietuvių-armėnų ryšius, bibliotekininkas ir bibliofilas, iki mirties dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Dukra – Laura Laurušaitė (g. 1981 kovo 14 d. Vilniuje), literatūrologė, baltistė, vertėja. Baigusi baltistines ir doktorantūras studijas, 2011 m. apgynė humanitarinių mokslų daktarės disertaciją ir jos pagrindu išleido monografiją “Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai” (2015). Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriuje mokslo darbuotoja, tyrinėja šiuolaikinės baltų (e)migracijos literatūrą. Verčia knygas iš latvių kalbos.

Bibliografija

Autorinės knygos:

1. Kritikos akvarelės: kritika. – Vilnius: Vaga, 1980, 227 p.
2. Lyrizmas šiuolaikinėje lietuvių prozoje: lit. mokslas ir kritika. – Vilnius: Vaga, 1988, 192 p.
3. Lietuvių apysaka: lit. mokslas ir kritika. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centras, 1996, 334 p.
4. Prozos būsenos. 1988–2005. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006, 290 p.
5. Lietuvių apysaka: habilitacijai teikiamos monografijos santrauka, humanitariniai mokslai, literatūrologija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centras, 1999, 48 p.

Sudarytos knygos:

1. Novelės metai’88: Antologija, Vilnius: Vaga, 1989, 359 p.
2. Naujos idėjos ir formos Baltijos šalių literatūrose, Vilnius: LLTI, 1999, 128 p.
3. Von diesen Träumen ganz verschiedene: Zehn litauische Gegenwartsautoren und ihre literarische Proza (su K. Bertheliu), Oberhauzen: Athena, 2002, 148 p.
4. Albertas Zalatorius, Vincas Krėvė: Nebaigta monografija, Vilnius: LLTI, 2003, 534 p.
5. Juozas Laurušas, Akmuo ir šviesa, Vilnius: LLTI, 2005, 256 p.
6. Vytautas Kubilius, Dienoraščiai, 1945–1977 (su J. Žėkaite.), Vilnius: LLTI, 2006, 479 p.
7. Vytautas Kubilius, Dienoraščiai, 1977–2004, Vilnius: LLTI, 2006. 503 p.
8. 300 Baltic Writers: Estonia, Latvia, Lithuania, A reference guide to authors and their works, Editorial Board: Benedicts Kalnačs, Jūratė Sprindytė, Jaan Undusk, Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore; Under and Tuglas Literature Centre of the Estonian Academy of Sciences; Institute of Literature, Folklore and Art, University of Latvia, Vilnius: LLTI, 2009, 388 p.
9. Zraneny przes czas: Wspolczesna literatura litewska (sudarymas, įvadas, su D. Mitaite), Warszawa: Instytut Badan Literackich, 2011, 255 p.