Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Juzint.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Panevėžio vyskupija
Dekanatas Rokiškio katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1792 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė: Vėliava Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija: Jūžintų seniūnija
Gyvenvietė: Jūžintai
Adresas Ateities g. 2

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Jūžintų miestelyje, prie RokiškioUžpalių kelio. Vėlyvojo baroko stiliaus, turi ir renesanso bruožų.

Istorija

Apie 1600 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima 1669 m. Jūžintų dvaro savininkas Gediminas Rajeckas 1695 m. pastatė medinę bažnyčią, įkurdino reguliariuosius atgailos kanauninkus, veikė Jūžintų vienuolynas.

Jiems 1695 m. dovanotas Nabagiškio palivarkas. Prie bažnyčios veikė Šv. Barboros brolija, 1761 m. suburta vienuolio kunigo Tado Plakevičiaus, kuris parašė ir kelių leidimų sulaukusią „Patronkaj szciesliwos smerties Barboraj Swentaj karunką”. 1783 m. įkurta parapija. Dvaro savininkas Mykolas Veisenhofas (Weisenhof) 1792 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią.

Bažnyčia buvo pašventinta 1799 m. šv. arkangelo Mykolo titulu. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Spaudos draudimo metu Jūžintuose veikė slapta mokykla. Mokykloje mokė Agota Raugytė ir Uršulė Raugytė, mokėsi 5 berniukai ir 6 mergaitės. Greta lietuvių kalbos nebuvo mokoma jokių kitų kalbų. XIX a. pab. ir XX a. pr. Jūžintai – draudžiamos lietuvių spaudos platinimo centras.

Bažnyčios varpai 1915 m. išvežti į Rusiją. Klebonas St. Žulys (Jūžintuose 19331944 m.) pastatė kleboniją, ūkinius trobesius, prieglaudą, suremontavo bažnyčią, 1938 m. nupirko plieninį varpą. Vargonai remontuoti 1938 ir 1947 m. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apnaikinta, 1958 m. suremontuota.

19721986 m. bažnyčioje klebonavo Pabaikalės ir Bauskės tremtinys Antanas Mitrikas.

Kultūrinė vertė

Didžiausio iš penkių altorių, pastatyto iš plytų, centre yra Švč. Jėzaus Širdies, viršuje Šv. arkangelo Mykolo paveikslai. Kiti altoriai – Šv. Antano, Šv. Jurgio, Šv. Barboros ir Švč. Mergelės Marijos. Jūžintų bažnyčia gali didžiuotis garsiausio XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbais ir labai senais 12 registrų vargonais. Vienuolių celėse įkurtas tarsi nedidelis muziejėlis, kuriame saugomi įvairūs liturginiai reikmenys, maldynai, metalinių kryžių viršūnės, nuo sunykimo išgelbėtos skulptūrėlės.

Architektūra

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus (turi ir renesanso bruožų), bazilikinė, stačiakampio plano (43 × 25 × 17 m), su bokšteliu ant kraigo, pastatyta iš molinių plytų, yra sudėtingos kompozicijos. Aukštis iki bokšto viršūnės 35 m. Sienų storis kai kur siekia iki 1,5 m. Bažnyčios išorė tinkuota ir baltai dažyta. Po bažnyčia yra du rūsiai, kuriuose sukaupta šiluma žiemos metu specialiais kanalais paduodama į bažnyčią šilumai palaikyti. Vakarinėje dalyje, už presbiterijos, yra laiptinė į bokšto pastogę, kurioje yra aštuonios viena aukščiau kitos ankštos celės atgailautojams, kuriose yra mažas langelis, asla. Bažnyčios vidus 3 navų, skliautai cilindriniai, bažnyčioje yra penki altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra mūrinė varpinė.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 109% (+4102-9=4093 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+0-342=-342 wiki spaudos ženklai).