Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika

Jungtinių Valstijų ekonomika
Valiuta	doleris (US$)
Fiskaliniai metai	spalio 1 d. – rugsėjo 30 d.
Statistiniai duomenys
BVP	14,839 trln. $ (2009 m.)
BVP augimas	-0,2 % (2009 m.)
BVP gyventojui	48,400 tūkst. $ (2009 m.)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: 0,9 % pramonė: 20,6 % paslaugos: 78,5 % (2008 m.)
Infliacija	2 % (2009 m.)
Darbo jėga	154,5 mln. (kartu su bedarbystės rodikliais, 2008 m. gegužė)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	vadyba ir specializuotos darbo vietos: 35,5 % techniniai ir administracijų darbuotojai, prekybininkai: 24,8 % paslaugos: 16,5 % pramonės gamyba, kalnakasyba, transportas ir amatai: 24 % žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė: 0,6 % (2007 m.)
Bedarbystė	7,6 % (2009 m. vasaris)
Pagrindiniai pramonės sektoriai	naftos gavyba, plieno apdirbimas, technikos gamyba, aviacijos technologijos, telekomunikacijos, chemijos pramonė, masinio informavimo priemonės, elektronika, modifikuotas maistas, vartojimo prekės, mediena, kalnakasyba, gynyba
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	1,149 trln. $ (2007 m.)
Eksporto prekės	gamybos mechanizmai ir įranga: 31,4 %, pramonės žaliavos: 27,5 %, plataus vartojimo prekės: 12,7 %, automobiliai ir jų dalys: 10,5 %, maisto produktai, pašarai ir alkoholis: 7,6 %, aviacijos technika ir jų dalys: 7,3 %, kita: 3,0 % (2007 m.)
Pagrindiniai eksporto partneriai	Kanada: 21,4 %, Meksika: 11,7 %, Kinija: 5,6 %, Japonija: 5,4 %, Vokietija: 4,3 %, Jungtinė Karalystė: 4,2 % (2007 m.)
Importo pajamos	1,968 trln. $ (2007 m.)
Importo prekės	nepramoninės prekės: 24,3 %, gamybos mechanizmai ir įranga: 20,7 %, kuras: 19 %, pramonės žaliavos: 13,5 %, mašinos, jų dalys ir varikliai: 13,2 %, maistas, pašarai ir alkoholis: 4,1 %, aviacijos technika ir jų dalys: 1,9 %, kita: 3,3 % (2007 m.)
Pagrindiniai importo partneriai	Kinija: 16,9 %, Kanada: 15,7 %, Meksika: 10,6 %, Japonija: 7,4 %, Vokietija: 4,8 % (2008 m.)
Debitorinis užsienio įsiskolinimas	13,77 trln. $ (2008 m. liepa)
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	10,63 trln. $ (74 % BVP dalies, 2009 m. sausis)
Tiesioginės įplaukos	2,523 trln. $ (2008 m.)
Tiesioginės išlaidos	3,150 trln. $ (2008 m.)
Ekonominės pagalbos fondas	19 mlrd. $ (0,2 % BVP dalies, 2004 m.)

Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika yra didžiausia pasaulyje. JAV vyriausybės skyriaus duomenimis jos BVP siekė 14.66 trilijonus JAV dolerių 2011 m., o tai yra apytikriai ketvirtadalis viso pasaulio ekonomikos dydžio. Kai tuo tarpu JAV viešoji skola siekė $14.21 trilijonus JAV dolerių ir sudarė 97.0% BVP dydžio tais pačiais metais.

Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.

Pramonės šakos

Pramonė

JAV užima pirmą vietą pasaulyje pagal bendrą pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV pramonė vystosi netolygiai ir šuoliškai. Labiausiai plėtojamos šakos yra: radioelektronika, atominė, naftos, chemijos pramonė. Užima pirmą vietą pagal išlaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama, dėl to daug žmonių netenka darbo pramonės įmonėse, tačiau vis daugiau žmonių dirba paslaugų sferoje. Pramonė daugiausia sutelkta JAV šiaurės rajonuose.

JAV šiaurės rytuose – nuo Atlanto vandenyno iki Misisipės upės – per tūkstantį kilometrų driekiasi daugiausiai gyventojų turinti ir tankiausiai gyvenama pramonės juosta. Neretai ji vadinama JAV ekonomikos „širdimi“, nes jai tenka net 45 % šalies pramonės produkcijos: išlydoma ¾ plieno, pagaminama 2/3 įvairių mašinų, 4/5 automobilių. Čia yra svarbiausių šalies bankų, biržų, garsiausių pasaulio korporacijų ir firmų būstinės. Tačiau pastaruoju metu Pramonės juostos reikšmė šalies ūkyje mažėja, nes stiprėja kitos JAV pramonės sritys. Daug pramonės juostos įmonių uždaroma.

Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų ir metalo apdirbimas, metalurgija ir chemijos pramonė. Joms tenka ~50 % apdirbamosios pramonės dirbančiųjų ir ~55 % sąlyginės grynosios produkcijos. JAV išlydo daugiausia plieno pasaulyje. Didelių juodosios metalurgijos centrų yra prie Didžiųjų ežerų ir Paatlantės centrinėje dalyje. Spalvotosios metalurgijos svarbiausios šakos – aliuminio, vario, švino, cinko lydymas. Svarbiausios įmonės yra Kalnų valstijose, Paatlantės šiaurėje, Teksaso valstijoje.

Mašinų gamybos svarbiausia šaka yra automobilių gamyba. Jos didžiausias centras yra Detroitas (laikomas ne tik JAV, bet ir viso pasaulio automobilių sostine). Daugiausia automobilių surinkimo įmonių yra Los Andžele. ~90 % lengvųjų automobilių pagamina „General Motors Corporation“, „Ford Motor Company“, „Chrysler Corporation“. Lėktuvų ir raketų gamybos svarbiausias rajonas – Ramiojo vandenyno pakrantė.

Pramonės įrengimai daugiausia gaminami Pramonės Rytuose. Staklės gaminamos Sinsinatyje, Klyvlende, Hartforde, Bridžporte, Milvokyje. JAV daugiausia gamina įrenginių atominėms jėgainėms.

Sparčiau už kitas šakas vystosi chemijos pramonė. Daug gaminama neorganinių chemikalų. Iš naftos ir dujų žaliavos pagaminama 95 % organinių chemikalų. JAV daugiausia pagamina šių chemikalų: sieros rūgšties, kaustinės sodos, plastikų ir sintetinių dervų, sintetinio kaučiuko, cheminio pluošto.

Atominė pramonė daugiausia dirba karo tikslams. Svarbiausios įmonės yra Tenesio, Kentukio, Ohajo, Pietų Karolinos, Vašingtono valstijose.

Lengvosios Pramonės svarbiausios šakos – tekstilės ir ypač siuvimo. Svarbiausios tekstilės pramonės įmonės yra Pietų valstijose. Siuvimo pramonė sukoncentruota dideliuose miestuose, ypač Šiaurėje; svarbiausias centras – Niujorkas. Odos ir avalynės pramonė – daugiausia Naujojoje Anglijoje.

Maisto pramonė duoda ~10 % sąlyginės apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios šakos: mėsos, malimo, konservų, pieno, cukraus.

Naujos pramonės sritys. Ilgą laiką pramoniniai šiaurės rytai buvo JAV ūkio branduolys. Tačiau po II pasaulinio karo sparčiai didėja pietuose ir vakaruose esančių pramonės sričių vaidmuo. Jos yra piečiau 37° šiaurės platumos – tęsiasi nuo Kalifornijos per Teksasą bei Luizianą iki Floridos. Orai čia saulėti ir šilti, todėl ši sritis vadinama Saulės juosta.

Finansai

JAV yra viena iš didžiausių bei įtakingiausių finansų rinkų pasaulyje. Šioje šalyje yra įsikūrusios, tokios vertybinių popierių biržos kaip NYSE, NYMEX, CME ir NASDAQ. Niujorko akcijų birža yra didžiausia pasaulyje joje listinguojamų bendrovių kapitalizacijos atžvilgiu, kurių bendra suma siekė $13.39 trilijonų JAV dolerių 2010 m. gale. Niujorkas yra bene svarbiausias finansų centras pasaulyje.

Energetika

JAV energijos vartojimo struktūra: akmens anglys 14,9 %, nafta 39,5 %, gamtinės dujos 30,6 %, hidroenergija ir atominė energijos 15 %. JAV išgaunamos naftos ir gamtinių dujų valstybei nepakanka todėl nemažai šių produktų importuoja iš Saudo Arabijos, Kanados. Bendra visų JAV elektrinių galia siekia ~600 mln. kW. Hidroenergijos išteklių šalis turi 180 mln. kW. Iš jų naudojama 70 mln. Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose. Didelės elektrinės pastatytos prie Niagaros upės. Veikiančių atominių elektrinių galia 65 mln. kW.

Žemės ūkis

JAV žemės ūkiui yra būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis, parajonių specializacija. Dėl mokslinės techninės revoliucijos didinamos investicijos į fermas. JAV žemės ūkis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų. Visas valstybės žemės fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), iš jo žemės ūkio naudmenų ~580 mln. ha. JAV žemės fondą rytuose daugiausia sudaro dirbamos žemės ir miškai, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė didelius plotus užima prerijose. Dabar JAV yra 2 pagal medvilnės išauginimą, mėsos pagaminimą, kiaulių auginimą, 1 pagal pieno pagaminimą, į penketuką patenka pagal jūros gėrybių sugavimą, miškų plotą.

Gamtos ištekliai

Viena svarbiausių JAV ūkio suklestėjimo prielaidų yra gamtos ištekliai.

Naudingos iškasenos

JAV užima 1 vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos gaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje. Varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose, švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir Luizianos pakrantėse.

Naudingosios iškasenos	Kiekis (mln. t)
Akmens anglys	580
Nafta	394
Gamtinės dujos	566
Geležies rūda	79
Varis	1,461
Cinkas	0,435
Švinas	0,533
Molibdenas	0,03
Boksitas	2
Uranas	0,0122
Fosforitai	44,5
Kalio druska	2,2
Siera	10

Vidaus vandenys

Didžiausios upės : Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jukonas . Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų režimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai : Aukštutinis ežeras, Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (pusė ežerų ploto priklauso JAV kita pusė Kanadai). Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

Dirvožemiai

Pagrindinės JAV dalies šiaurės rytuose, Apalačų priekalniuose ir Didžiųjų ežerų rajone daugiausia velėniniai jauriniai ir rudieji miškų, pietų provincijose – raudonžemiai ir geltonžemiai, Centriniuose lygumų vakaruose – prerijų juodžemiai, Didžiosiose lygumose – kaštoniniai juodžemiai, o į pietus nuo 380 šiaurės platumos – tamsiai rudi ir pilkai rudi, Kordiljerų vidiniuose plokščiakalniuose ir plynaukštėse – pusdykumių rudieji ir subtropinių dykumų. Lygumose taip pat daug velėninių karbonatinių, aliuvinių, pelkinių pievų dirvožemių. Kalnuose – rudieji kalnų miškų ir tamsiai rudi, Aliaskoje – tundriniai, tundriniai kalnų.