Jadvyga Tūbelienė
| Jadvyga Tūbelienė (Chodakauskaitė) | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1891 m. sausio 11 d. Gavenoniai, Šiaulių apskr. |
| Mirė | † 1988 m. spalio 4 d. Putnamas, Konektikuto valstija, JAV |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) |
|
| Vaikai |
|
|
| |
| Veikla | Lietuvos visuomeninė veikėja, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos narė, JAV lietuvė
|
| Sritis | Moterų organizacijos |
| Pareigos | |
|
| |
| Išsilavinimas | |
Jadvyga Tūbelienė (iki 1920 m. Chodakauskaitė, 1891 m. sausio 11 d.[1] Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus Gavenonių kaime – 1988 m. spalio 4 d. JAV Konektikuto valstijoje Putname) – Lietuvos visuomeninė veikėja, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pirmininkė, Lietuvos moterų tarybos narė, JAV lietuvė. Ilgamečio Lietuvos ministro pirmininko, ekonomisto Juozo Tūbelio žmona.
Gyvenimo kelias
Mokslo ir studijų metai
Mokslus pradėjo Mintaujos gimnazijoje 1903 m., dėl revoliucinių įvykių Rusijoje palaikymo 1905 m. turėjo pereiti į Vilniaus privačią V. Prozorovienės gimnaziją, kurią 1909 m. baigė aukso medaliu.
Mokydamasi Vilniuje Jadvyga gyveno savo sesers Sofijos Smetonienės namuose ir labai domėjosi lietuvių inteligentų visuomenine veikla, buvo pažįstama su daugeliu Smetonų namuose besilankančių iškiliausių ano meto veikėjų. Domėjosi istorija, buvo gabi užsienio kalboms, nes tėvų namuose buvo kalbama lenkų, vokiečių, o vėliau ir lietuvių kalbomis, mėgo muziką, meną.
1909 m. rudenį Jadvyga išvyko studijuoti į Sankt Peterburgą, Bestuževo Aukštuosius moterų kursus, kur studijavo istoriją ir klasikinę filologiją. Studijų metais tapo lietuvių kalbos bei Lietuvos istorijos mokytoja Sankt Peterburgo lietuvių pabėgėlių gimnazijoje bei „Lietuvių balso“ korespondente. 1915 m. Chodakauskaitė baigė Bestuževo aukštuosius kursus, skirtus moterims.
1917 m. ji išlaikė valstybinius egzaminus Sankt Peterburgo universiteto istorijos-filologijos fakultete ir gavo diplomą. Universitete jai siūlė pasilikti asistentės teisėmis ir tapti dėstytoja.
1917 m. spalį po ginkluoto perversmo bolševikų valdžia skubiai ėmė vykdyti carinės Rusijos administracijos pertvarkymus, kurie palietė ir visą švietimo sistemą. Chodakauskaitė ilgai nesvarsčiusi atsisakė darbo universitete ir 1917 m. pabaigoje, tebevykstant Pirmajam pasauliniam karui grįžo į Lietuvą.
Valstybės tarnyboje
1918 m. Lietuvos Valstybės Tarybos pavedimu Chodakauskaitė Berlyne vokiečių kalba leido laikraštį „Naujoji Lietuva“ (vok. „Das Neue Litauen“), kuriame buvo skleidžiamos Lietuvos nepriklausomybės idėjos.
1918 m. pabaigoje Chodakauskaitė Lietuvos Tarybos pavedimu Šveicarijos sostinėje Berne prie Lietuvos atstovybės įsteigė pirmąjį Lietuvos informacijos biurą. Iš šio centro ji teikė žinias apie Lietuvą svarbiausioms Europos telegrafo agentūroms (Havas, Reuters, Stefan). Tuo metu Lietuvos atstovui Šveicarijoje V. Daumantui (Dzmidavičiui) išvykus keliems mėnesiams į Lietuvą, Chodakauskaitė ėjo jo pareigas.
1918–1923 m. Chodakauskaitė dirbo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje, pasižymėjo kaip reikli ir pastabi darbuotoja. 1921 m. ji padėjo atskleisti „sacharino bylą“, kurios metu buvo išaiškinta ministerijos tarnautojų nusikalstama veika, gabenant kontrabandines prekes į Rusiją ir nelegaliai pasinaudojant diplomatiniu paštu.
Visuomeninė veikla
1928 m. Tūbelienė tapo Kaune įkurta Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos, kuri jungė 23 labdaros organizacijas, ilgamete pirmininke.
Svarbiu organizacijos projektu 1932 m. tapo „Motinos ir vaiko muziejaus“ Kaune, Laisvės al. 12 (dabar 24) įsteigimas. Muziejus tapo visiems prieinama auklėjimo įstaiga higienos bei kūdikių ir vaikų sveikatos klausimais. Čia vyko populiarios paskaitos, buvo demonstruojami kovos su tuomet mirtinomis venerinėmis ligomis bei džiova filmai.
Tūbelienės vadovaujamos Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos pastangomis XX a. 4 dešimt. ypač padaugėjo vaikų darželių. 1940 m. kovo 1 d. duomenimis Lietuvoje veikė apie 197 vaikų darželių, kuriuos lankė 6815 vaikų. Sąjungos iniciatyva neturtingoms motinoms juridines konsultacijas nemokamai teikė penkios advokatės, o tėvus bei pedagogus auklėjimo klausimais nemokamai konsultavo. 1936 m. rudenį atidarytas pirmasis Lietuvoje auklėjimo klausimais patarimų biuras.
1929 m. vasario 17 d. Tūbelienė kartu su kitomis žymiomis Lietuvos visuomenininkėmis Ona Mašiotiene, Birute Novickiene, Sofija Čiurlioniene, Paulina Karveliene (Kalvaityte), Bronislava Biržiškiene įkūrė moterų draugijų sąjungą – Lietuvos moterų tarybą. Organizacija, vienijusi 17 lietuvių moterų draugijų, siekė atstovauti moterų interesus ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Lietuvos moterų taryba skelbėsi esanti idėjine organizacija, turinčia tikslą šviesti, skatinti moteris domėtis kultūra, ugdyti jų atsakomybės jausmą (visuomenei, šeimai ir valstybei) bei ginti jų reikalus.
Tūbelienė aktyviai veikė Vilniaus vadavimo sąjungos moterų sekcijoje. 1939 m. spalį Lietuvai atgavus Vilnių, ji tapo Vilniaus kraštui remti Raudonojo Kryžiaus moterų sekcijos ir koordinacijos komiteto pirmininke.
1938 m. vasario 16 d. už ilgametę aktyvią visuomeninė veiklą J. Tūbelienė Vidaus reikalų ministro teikimu buvo apdovanota III laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
1939 m. rugsėjo 30 d. staiga mirė jos vyras ir jai teko kitaip tvarkyti savo gyvenimą.
Veikla JAV
1940 m. birželio 15 d. naktį prezidento Antano Smetonos šeimai pasitraukus iš Lietuvos, J. Tūbelienė nutarė būti arčiau sesers. Iš Vokietijos pasiuntinio Lietuvoje Ericho Cechlino gavusi diplomatinę vizą, ji su dukra Marija iš Kauno traukiniu išvyko į Berlyną.
1941 m. Jadvyga Tūbelienė su dukra gavo vizą atvykti į Ameriką. Joms buvo suteikta JAV pilietybė. J. Tūbelienė įsikūrė Vašingtone, dirbo rusų kalbos dėstytoja JAV kariuomenės vadų mokykloje. Ji išliko aktyvia lietuvių išeivijos veikėja, glaudžiai bendravo su užsienyje rezidavusiais Lietuvos diplomatais, diplomatijos šefu Stasiu Lozoraičiu.
Jadvyga Tūbelienė mirė 1988 m. spalio 4 d., palaidota Putnamo kapinėse, Konektikuto valstijoje.
Įamžinimas Lietuvoje
Apie Tūbelių šeimos gyvenimą Kaune primena likę namai Dainavos g. 1, kuriuose nuo 1945 m. ėmė veikti Kauno dailės gimnazija.
Kilmė ir šeima
Tėvas - Antanas Chodakauskas, Kazimiero Chodakausko sūnus (1850 m. Ignalinos dvare, Zarasų rajone – 1925 m. Sebentiškio dvare, Biržų raj.). Jis buvo kilęs iš garsios nuo XVI a. žinomos bajorų Chodakauskų giminės, paveldėjęs kelis dvarus ir iš jų turto gyvenęs.
Mama - Marija Joana Chodakauskienė (Chodakauskaitė), Aleksandro Chodakausko ir baronesės Natalijos-Šarlotos fon Osten–Saken duktė (1852–1910). Dvarininkė.
Broliai ir seserys - brolis Romanas Chodakauskas (1883 m. rugpjūčio 9 d. Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1932 m. spalio 9 d. Kaune), ...; -- sesuo Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė (1885 m. sausio 13 d. Gavenoniai /dabar Šiaudiniai/, Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1968 m. gruodžio 28 d. Klivlendas, JAV), visuomenės veikėja, Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmona; -- brolis Tadas Chodakauskas (1889 m. gegužės 4 d.Gavenonių dvare, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje - 1959 m. balandžio 22 d. Vilniuje), ... .
Vyras (nuo 1920 m. vasario 7 d.) - Juozas Tūbelis ... s. (1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaukiuose, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskr. – 1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune), politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas. Porą sutuokė kun. Juozas Tumas Vaižgantas Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto Didžiojo).
Dukra - Marija Rima Tūbelytė-Kuhlmann (1923 m. lapkričio 5 d.). Ji Niujorke studijavo meno istoriją, įgijo magistro laipsnį. Vėliau susidomėjo tapyba ir tapo dailininke, surengė keliolika parodų. Susidomėjusi literatūra pradėjo rašyti ir išleido novelių rinkinį „Įsibrovėlė“ (1986), apysaką „Amalas“ ir romaną „Svaigulys“ (vienoje kn., 1994). Marija Tūbelytė 1951 m. JAV ištekėjo už vokiečių kilmės inžinieriaus Kurt Kuhlmann. 1952 m. susilaukė sūnaus Peter Kuhlmann.
Šaltiniai
- Eidintas Alfonsas. Antanas Smetona ir jo aplinka. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, - 511 p.
- Ingrida Jakubavičienė. Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (I). Kauno diena, 2012 11 23, Nr. 274, Santaka, p.4–5; I. Jakubavičienė. Tūbelių šeimos metraščio puslapiai (II). Kauno diena, 2012 11 30, Nr. 279, Santaka, p.2–3;
- Jadvyga Tūbelienė. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Biografijų žinynas. II tomas. N-Ž. Pasaulio lietuviai. Leidinio rengimo grupė: Grupės vadovė Vilija Kneitienė, redaktoriai: dr. Antanas Balašaitis, Birutė Juodienė, Ona Pečiulienė, Danutė Rimšienė, Vytautas Spečiūnas, Birutė Žalalienė. Dalį II tomo straipsnių rengė moksliniai redaktoriai: Daiva Ancevičienė, Sakalas Janavičius, Aldona Juodvalkytė, Apolonija Kuzmickienė, †Jonė Liandzbergienė, dr. Algirdas Matulevičius, Jūratė Tamulaitienė, Jonas Varnauskas. Vietovardžius, įstaigų ir organizacijų pavadinimų rašybą leidiniui pritaikė: Rita Trakymienė jų dalį dar ir Jonas Steponaitis. Meninė redaktorė Dalia Šilainytė. Maketo dailininkas Jonas Pocius. Viršelio dailininkas Kęstutis Verseckas. Techninė redaktorė Elvyra Volkienė. Korektorės Laima Balaikienė, Danguolė Baliukynienė, Marijona Rėzienė, Rūta Šližytė. Maketavo Sigrida Šimkūnienė. Leidinį padėjo rengti Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje. Pagrindiniai rėmajai: Lietuvių fondas Čikagoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius. 2002. 616 psl. ISBN 5-420-01513-7 (2 tomas) ISBN 5-420-01415-7 (bendras)Vaizdas:Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai 2t.pdfJadvyga Tūbelienė
- ↑ JAV lietuviai nurodo gimimo data 1892 m. gruodžio 28 d.
| Parengė: Ingrida Jakubavičienė. 2014 m. balandžio mėn. fotografija iš Peter Kuhlmann archyvo. |