Grigorijus Kanovičius
Grigorijus Kanovičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1929 m. birželio 18 d. Jonavoje. |
| |
Veikla | rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius
|
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m. birželio 18 d. Jonavoje) – rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius[1].
Biografija
Vaikystę praleido Jonavoje[2]. 1941 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rytus. Gyveno ir mokėsi Kazachstane, Urale. 1945 m. sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1948 m. debiutavo kaip poetas.
1953 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto (VU) Istorijos–filologijos fakultetą, rusų kalbos ir literatūros specialybę. Dirbo Lietuvos Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 m. išvyko gyventi į Izraelį. Nuo 1995 m. iki 1999 m. didžiausio JAV rusų kalba laikraščio „Novoje ruskoje slovo“ („Naujas rusų žodis“) korespondentas Izraelyje.
Sąjūdžio tarybos narys, nuo 1988 m. iki 1993 m. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.
Kūryba
Autobiografinė apysaka „Aš žiūriu į žvaigždes“ 1959 m. Pirma apysaka Tarybų Sąjungoje apie žydų gyvenimą, pažadinusi ciklą romanų apie pusantro šimto metų Lietuvos žydų istoriją: trilogija „Žvakės vėjyje“ 1986 m. Dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ 1983 m. ir „Ir nėra vergams rojaus“ 1990 m. Dilogija „Ožiukas už pora skatikų“ 1996 m., romanai „Nenusigręžk nuo mirties“ 1992 m. ir „Žydų parkas“ 1998. Tematiškai autorius priskiria šiam ciklui apysakas „Sapnų pardavėjas“ ir „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Veidai sutemose“ ir naują romaną „Šėtono gundymai“. Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Šėtono apžavai“, išleistas 2008 m. Be to knyga „Našlių kelionės“ (2 apysakos ir 3 „nepramanyti apsakymai“)[3] Išvertė keliasdešimt knygų iš lietuvių ir jidiš kalbų. G. Kanovičiaus proza išversta į 12 kalbų[4].
Parašė scenarijus kino filmams Surask mane (1967, rež. Algirdas Araminas, LKS); Ave, Vita (1969, rež. Almantas Grikevičius, LKS); Žaizdos žemės mūsų (1971, rež. Marijonas Giedrys, LKS); Ties riba (1973, rež. Raimondas Vabalas, LKS); Ilga kelionė prie jūros (kartu su I. Fridbergu, 1976, rež. Algirdas Araminas, LKS), Lizdas vėjyje (1979, rež. Olav Neuland, Tallinnfilm); Palinkėk man prasto oro (1980, rež. Varis Brasla, Rygos kino studija); Miško našlaitės (1980, rež. Kaljo Kiisk, Tallinnfilm)[5].
Apdovanojimai
- Dilogijos „Ožiukas už pora skatikų“ pagrindu sukurta pjesės („Nusišypsok mums, Viešpatie“ pastatyta Vilniaus mažajame teatre) spektaklis laimėjo pagrindinį apdovanojimą Baltijos ir Šiaurės Europos teatrų festivalyje.
- Romanas „Žydų parkas“ pripažintas geriausiu Izraelyje 1997 metų romanu rusų kalba.
- Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinas, 1995 m.
Šaltiniai
- ↑ „Jonavos rajono jubiliejinės ir žymios datos 2009-aisiais metais“ Regina Lukoševičienė, 2009 m. liepos 5 d. 18:56
- ↑ „Rašytojai, gimę, gyvenę arba gyvenantys Jonavos rajone“ (Maironio muziejaus informacija)
- ↑ rasyk.lt Goda Volbikaitė, 2005-08-14, literatura.lt
- ↑ LLE informacija (biografija)
- ↑ „XX a. Lietuvos žydų enciklopedinis žinynas“, 2007 m. Vilnius
Nuorodos
- Asmeninis tinklalapis
- Andrius Navickas, Gediminas Kajėnas. Pasaulis negali būti beženklis
- Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Šėtono apžavai“
- Vida Gražienė, Briuselyje – Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinis vakaras
- Požiūriai. Grigorijus Kanovičius
|