James Monroe
James Monroe | |
---|---|
5-asis JAV prezidentas | |
Vaizdas:Jm5.gif | |
| |
Gimė | 1758 m. balandžio 28 d. Jungtinės Amerikos Valstijos Vestmorelando apygarda, Virdžinija, JAV |
Mirė | † 1831 m. liepos 4 d. Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV |
5-asis JAV prezidentas | |
Ėjo pareigas | 1817 m. kovo 4 d. – 1825 m. kovo 4 d. |
Ankstesnis | James Madison |
Vėlesnis | John Quincy Adams |
7-asis JAV valstybės sekretorius | |
Ėjo pareigas | 1815 m. vasario 28 d. – 1817 d. kovo 4 d. |
Ankstesnis | Robert Smith |
Vėlesnis | John Quincy Adams |
| |
Partija | Demokratas-respublikonas |
| |
Vikiteka | James MonroeVikiteka |
Parašas | |
Vaizdas:James Monroe signature.png |
Džeimsas Monro (angl. James Monroe) (1758 m. balandžio 28 d. – 1831 m. liepos 4 d.) buvo 5-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1817–1825). Monro buvo paskutinis iš JAV Tėvų-įkūrėjų tapęs JAV prezidentu.[1] Svarbūs jo prezidentavimo bruožai: „Gerų jausmų era” – istoriniu JAV periodu, kai vyravo santykinai maža partijų konkurencija – o vėliau ir 1819 metų panika bei aršūs visuotiniai debatai dėl Misūrio teritorijos priėmimo į Sąjungą. Džeimsas Monro dažniausiai pažymimas už 1823 metais jo pasiūlytą Monro doktriną, pagal kurią JAV paskelbė, netoleruosianti tolimesnės Europos valstybių intervencijos Amerikos žemyne.
Vestmorelando apygardoje gimęs Dž. Monro kovėsi JAV nepriklausomybės kare. 1780–1783 metais, valdant Tomui Džefersonui, Monro studijavo teisę. Po studijų jis dirbo Kontinentiniame kongrese. Būdamas antifederalistų delegatu Virdžinijos konvencijoje, kuri svarstė JAV Konstitucijos ratifikaciją, Monro prieštaravo ratifikavimui, teigdamas, kad konstitucija suteikė per daug galių centrinei valdžiai. Nepaisant to, Monro aktyviai prisidėjo prie naujos valdžios kūrimo ir 1790 metais buvo išrinktas į Senatą, kuriame dirbdamas jis prisijungė prie Džefersono Demokratų-respublikonų partijos. Vykdomojo valdymo patirties Monro įgijo dirbdamas Virdžinijos gubernatoriumi. Monro išpopuliarėjo, kai būdamas diplomatu Prancūzijoje jis padėjo derybose dėl Luizianos įsigijimo 1803 metais.
1812 metų karo metu, valdant prezidentui Džeimsui Medisonui jis užėmė svarbius JAV valstybės sekretoriaus ir karo sekretoriaus postus. Sulaukęs mažai pasipriešinimo iš suskilusios federalistų partijos, 1816 metais Monro buvo lengvai išrinktas prezidentu, surinkęs 80 procentų rinkikų kolegijos balsų. Eidamas prezidento pareigas, jis siekė sumažinti įtampą tarp partijų ir pradėjo kelionę po šalį. Kilus nacionalizmo bangai, jis buvo visur sutiktas šiltai. Partijų įtūžis atslūgo ir prasidėjo Gerų jausmų era. 1819 metai kilo panika. 1820 metais per šalį nuvilnijo nesutarimai dėl Misūrio teritorijos prijungimo. Nepaisant to, Monro beveik vienbalsiai buvo perrinktas antrajai kadencijai. 1823 metais jis paskelbė Monro doktriną, tapusią Amerikos užsienio politikos pagrindu. Po to, kai 1825 metais Monro išėjo į pensiją, jį pradėjo kamuoti finansiniai sunkumai. Džeimsas Monro mirė 1831 metų liepos 4 dieną Niujorke.
Postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: James Madison |
JAV prezidentas 1817–1825 |
Po to: John Quincy Adams |
Nuorodos
- Džeimso Monroe biografija Baltųjų Rūmų puslapyje
- James Monroe memorialinis fondas
- Monro doktrina ir susiję šaltiniai Kongreso bibliotekoje
Šaltiniai
- ↑ Harlow Unger, James Monroe: The Last Founding Father (2009).
|
|