Jan Hendrik Leopold
Jan Hendrik Leopold ol. Jan Hendrik Leopold | |
---|---|
| |
Gimė | 1865 m. gegužės 11 d. Hertogenbošas |
Mirė | † 1925 m. birželio 21 d. Roterdamas |
| |
Veikla | olandų poetas simbolistas
|
| |
Alma mater | Leideno universitetas |
Janas Hendrikas Leopoldas (ol. Jan Hendrik Leopold, 1865 m. gegužės 11 d. Hertogenbošas – 1925 m. birželio 21 d. Roterdamas) – olandų poetas simbolistas.
Biografija
Studijavo klasikinę literatūrą Leideno universitete. 1892 m. daktaras. 1891–1924 m. dirbo mokytoju Erazmo gimnazijoje Roterdame.
Kūryba
Idealų eilėraštį suprato kaip savarankišką esatį, nurodančią tik pačią save ir tai, kas nepasakoma. Jo poezija dėl kraštutinio jausmingumo ypač individuali, joje reiškiamas priverstinės ir lemtingos vienatvės tragiškumas. Ankstyvojoje kūryboje vyrauja skundo motyvas, vėliau ryškesnis ryžtas, greta grynosios lyrikos labiau žymus epinis vaizdavimas, kuriamas bendresnis mirtingojo žmogaus likimo paveikslas. Dažniausiai liūdnoje jo poezijoje esama žaismingumo, humoro ir pakylėtumo. Ryški filosofo B. Spinozos įtaka. [1]
Bibliografija
- Studia Peerlkampiana, 1892 m.
- Ad Spinozae opera posthuma, 1902 m.
- Stoïsche wijsheid, 1904 m.
- M. Antonius Imperator, 1908 m.
- Uit den tuin van Epicurus, 1910 m.
- Eilės / Verzen, 1912 m.
- Cheops, 1916 m.
- Oostersch, 1924 m.
- Verzen II, 1926 m.
- Rinktiniai raštai / Verzameld werk, 1935 m.
Šaltiniai
- ↑ Aušra Gudavičiūtė. Janas Hendrikas Leopoldas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 19 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|