Janapolė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Janapolė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Janapolė
55°46′33″N 22°22′33″E / 55.775741°N 22.375875°E / 55.775741; 22.375875 (Janapolė)Koordinatės:55°46′33″N 22°22′33″E / 55.775741°N 22.375875°E / 55.775741; 22.375875 (Janapolė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė: Vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija: Varnių seniūnija
Gyventojų: 341 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Janãpolė
Kilmininkas: Janãpolės
Naudininkas: Janãpolei
Galininkas: Janãpolę
Įnagininkas: Janãpole
Vietininkas: Janãpolėje
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Janapolė – miestelis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į rytus nuo kelio  160  TelšiaiVarniaiLaukuva , 8 km į šiaurę nuo Varnių, Virvytės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Medinė Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1815 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Janapolės pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Janapolės biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-88040)
RWB Krankenhaus.svg Medicinos punktas, įkurtas 1950 m.
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Janapolė išsidėsčiusi Žemaičių aukštumoje, Šiaurryčių Žemaičių plynaukštėje. Netoli Janapolės iš Milvydo ežero tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp kuršių ir žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių.

Prie Janapolės yra Varnių regioninis parkas, 2 km į šiaurę – Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis. Prie miestelio įsikūręs Janapolės kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png TELŠIAI – 24 km
VIEŠVĖNAI – 17 km
LUOKĖ – 14 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VARNIAI – 10 km Pavandenė – 9 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Janapolė OpenLayers žemėlapyje
Janapolė TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. 2 km į pietryčius nuo miestelio esančiame Spigino kalne buvo aptiktas akmens amžiaus žynio kapas. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama. Janapolėje aptiktas kapinynas, apylinkėse aplink Biržulio ežerą rastos akmens amžiaus stovyklos ir daugybė vertingų radinių. Gyvenvietėje rastos 18 senovės Romos varinių monetų, kurios visos nukaltos Nikėjoje. Lobis užkastas III a.[6]. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

XIII a. gyvenvietė priklausė Ceklio žemei. Pirmą kartą šią vietovę rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos kronika) 1370 m. kaip Versevene paminėjo Hermanas Vartbergietis. Iki XVIII a. pabaigos ji Viržuvėnais. Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų. Janas Dlugošas mini Viržuvėnų valsčių.

1421 m. Vytautas Didysis Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui. Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui. Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. čia suformuotas vyskupo Viržuvėnų dvaras.

17081711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Viržuvėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas. Nuo 1748 m. minima Viržuvėnų, vėliau Janapolės bažnyčia, perstatyta 1763 m.

1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis (17081788 m.; vyskupo pareigas ėjo 17621778 m.) pastatydino medinius rūmus ir perkėlė savo rezidenciją iš Alsėdžių į Viržuvėnus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Viržuvėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas. Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. 1778 m. Janapolė vadinama miesteliu, buvo 6 kiemai, nors plėtėsi menkai. Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Viržuvėnų reikšmė sumenko.

XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs. XIX a. čia buvo 24 dūmai. 1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė. 1823 m. įsteigta Janapolės mokykla.

Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė.

Po Antrojo pasaulinio karo Janapolės apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [7]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Viržuvėnų valsčiaus centras  ?
19191947 m. Varnių valsčius Telšių apskritis
19471950 m. Janapolės valsčiaus centras
19501962 m. Janapolės apylinkės centras Varnių rajonas
1962198? m. Telšių rajonas
198?1995 m. Varnių apylinkė
1995 Varnių seniūnija Telšių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìržuvėnai
Kilmininkas: Vìržuvėnų
Naudininkas: Vìržuvėnams
Galininkas: Vìržuvėnus
Įnagininkas: Vìržuvėnais
Vietininkas: Vìržuvėnuose


Nuo 1370 m. gyvenvietė minima kaip Viržuvėnai (Virsevene). Ji buvo įsikūrusi netoli anksčiau buvusio žuvingiausio Lietuvoje Biržulio ežero: žemaitiškai vėr-žuvis reiškia „verda žuvis“. Vėliau Viržuvėnai vyskupo J. Lopacinskio (1708–1788) garbei buvo pradėti vadinti Janapole, prie vardo Jonas pridėjus galūnę polis, kuri galėjo reikšti „miestelis“ (nuo graikų kalbos polis)[8] arba „laukas“ (nuo slavų kalbų pole).

Architektūra

Medinė liaudies architektūros formų halinė, stačiakampio plano, su penkiasiene apside ir aukštu stogu Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1815 m.; statybą rėmė vyskupas J. A. Giedraitis. Viduje barokinis didysis altorius gausiai puoštas skulptūromis, drožiniais. Yra vargonų prospektas, 1829 m. pagamintas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje. Akmenų tvora apjuosto šventoriaus kampe – medinė dviaukštė varpinė pastatyta 1842 m. [9] Prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1885 m.*[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.
87
72 (miestelyje)
15 (dvare)
76 269
104 (miestelyje)
165 (dvare)
298 294
1979 m.sur. 1985 m.[11] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
403 385 432 465 341
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

  1. Janapolė. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Янополь. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 963 psl. (rus.)
  4. Janapolė maps.vlasenko.net
  5. Janapolė loadmap.net
  6. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1927 m.
  7. Kazys Misius. Janapolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 504 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  8. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 132 psl.
  9. Rasa Butvilaitė. Janapolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 504 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  10. Janapolė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 666 psl.
  11. Janapolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 96 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: