Janis Luoja
| Janis Luoja latv. Jānis Loja | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1896 m. vasario 9 d. Pantenė |
| Mirė | † 1969 m. kovo 9 d. Jūrmala |
|
| |
| Veikla | latvių kalbininkas
|
|
| |
| Alma mater | Leningrado universitetas |
Janis Luoja (latv. Jānis Loja, 1896 m. vasario 9 d. Pantenė, dab. Valmieros savivaldybė – 1969 m. kovo 9 d. Jūrmala) – latvių kalbininkas.
Biografija
1925 m. baigė Leningrado universitetą. 1935 m. filologijos daktaras.
Dėstė latvių kalbą ir kultūrą 1926–1931 m. Leningrado pedagoginiame institute, 1932–1934 m. Maskvos universitete (katedros vedėjas), 1934–1941 m. Maskvos srities pedagoginiame institute, 1941 m., 1944–1949 m. Latvijos universitete, 1941–1944 m. Gorkyje, 1950–1955 m. Rygos pedagoginiame institute, 1955–1957 m. Liepojos pedagoginiame institute; nuo 1941 m. profesorius.[1] 1932-1937 m. dar ir Žodynų instituto direktoriaus pavaduotojas.[2]
Bibliografija
- Pagrindiniai kalbotyros klausimai (Valodniecības pamatjautājumi), 1958 m.,
- Kalbotyros istorija (Valodniecības vēsture), 1961 m.
- Kalbotyros mokymo istorija (Valodniecības mācību vēsture), 1968 m.
Šaltiniai
- ↑ Janis Luoja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 576 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Jānis Loja (1896 - 1969)
| ||||||