Japonų kalendorius
Nuo 1873 m. sausio 1 d. Japonija naudoja Grigaliaus kalendorių su vietiniais mėnesių pavadinimais. Iki 1873 m. buvo naudojamas iš kinų kalendoriaus adaptuotas mėnulio - saulės kalendorius[1]. Iki šiol tebenaudojamos japonų eros.
Metai
Iki Grigaliaus kalendoriaus įsigalėjimo Japonijoje buvo naudotos 3 skirtingos sistemos metams skaičiuoti:
- Japonijos eros pavadinimas (年号, nengō), paremtas imperatoriaus valdymo metais (2009 m. yra Heisei 21)
- Europietiškas Anno Domini (Paprastoji era) (西暦, seireki)
- Imperatoriškieji metai (皇紀, kōki), kurių numeravimo pradžia laikomi mitinio imperatoriaus Džimmu Japonijos įkūrimo metai (660 m. pr. m. e.).
Iš trijų paminėtų pirmieji du vis dar yra naudojami[2], tuo tarpu trečiasis buvo naudotas Japonijos imperijos laikotarpiu (nuo 1873 m. iki antro pasaulinio karo pabaigos).
Mėnesiai
Dabartiniai japonų kalendoriaus mėnesių pavadinimai verčiami "pirmas mėnuo", "antras mėnuo" ir t. t.
- Sausis 一月 (ičigacu)
- Vasaris 二月 (nigacu)
- Kovas 三月 (sangacu)
- Balandis 四月 (šigacu)
- Gegužė 五月 (gogacu)
- Birželis 六月 (rokugacu)
- Liepa 七月 (šičigacu)
- Rugpjūtis 八月 (hačigacu)
- Rugsėjis 九月 (kugacu)
- Spalis 十月 (džiūgacu)
- Lapkritis 十一月 (džiūičigacu)
- Gruodis 十二月 (džiūnigacu)
Arabiškų skaimenų vartojimas (pvz.: 3月 yra kovas) labai įprastas, beveik norma.
Mėnesio dienos
Kiekviena mėnesio diena turi pusiau sistemingą pavadinimą.
| 1 | 一日 | cuitači (kartais ičidžicu) | 17 | 十七日 | džūšičiniči |
| 2 | 二日 | fucuka | 18 | 十八日 | džūhačiniči |
| 3 | 三日 | mikka | 19 | 十九日 | džūkuniči |
| 4 | 四日 | yokka | 20 | 二十日 | hacuka |
| 5 | 五日 | icuka | 21 | 二十一日 | nidžūičiniči |
| 6 | 六日 | muika | 22 | 二十二日 | nidžūniniči |
| 7 | 七日 | nanoka | 23 | 二十三日 | nidžūsanniči |
| 8 | 八日 | yōka | 24 | 二十四日 | nidžūyokka |
| 9 | 九日 | kokonoka | 25 | 二十五日 | nidžūgoniči |
| 10 | 十日 | tōka | 26 | 二十六日 | nidžūrokuniči |
| 11 | 十一日 | džūičiniči | 27 | 二十七日 | nidžūšičiniči |
| 12 | 十二日 | džūniniči | 28 | 二十八日 | nidžūhačiniči |
| 13 | 十三日 | džūsanniči | 29 | 二十九日 | nidžūkuniči |
| 14 | 十四日 | džūyokka | 30 | 三十日 | sandžūniči |
| 15 | 十五日 | džūgoniči | 31 | 三十一日 | sandžūičiniči |
| 16 | 十六日 | džūrokuniči | |||
Arabiškų skaitmenų vartojimas (pvz.: 14日) yra įprastas, beveik norma.
Paskutinė mėnesio diena vadinama 晦日 misoka. Dabar labiau įprasta vartoti skaitmenis 28-31 pridėjus galūnę nichi. Bet misoka vis dar vartojama sutartyse. Paskutinė metų diena yra 大晦日 ōmisoka ("Didžioji paskutinė diena") ir vartojama iki dabar.
Metų laikų dienos
Tam tikros dienos turi pavadinimus, nes žymi metų laikų kaitą. 24 Sekki (二十四節気 Nijūshi sekki) yra 24 dienos, dalinančios mėnulio-saulės kalendorių į 24 vienodus tarpus. Zasecu (Zassetsu, 雑節) yra bendras terminas, nusakantis kitas metų laikų dienas nei 24 sekki. 72 Kō (七十二候 Shichijūni kō) dienos gaunamos papildomai padalinus 24 sekki metus iš trijų. Kai kurie pavadinimai (pvz.: Šunbun, Risšū and Tōdži) vartojami ir dabartinėje Japonijos kasdienybėje.
24 Sekki
- Risšun (立春): vasario 4—Pavasario pradžia
- Usui (雨水): vasario 19—Lietaus vanduo
- Keičicu (啓蟄): kovo 5—miegančių (vabzdžių) pabudimas
- Šunbun (春分): kovo 20—Pavasario lygiadienis, pavasario vidurys
- Seimei (清明): balandžio 5—švaru ir šviesu
- Kokuu (穀雨): balandžio 20—Javų lietus
- Rikka (立夏): gegužės 5—Vasaros pradžia
- Šōman (小満): gegužės 21—Pilni javai
- Bōšu (芒種): birželio 6—Javai varposi
- Geši (夏至): birželio 21—Vasaros saulėgrįža, vasaros vidurys
- Šōšo (小暑): liepos 7—mažas karštis
- Taišo (大暑): liepos 23—didelis karštis
- Risšū (立秋): rugpjūčio 7—rudens pradžia
- Šošo (処暑): rugpjūčio 23—mažai karščio
- Hakuro (白露): rugsėjo 7—balta rasa
- Šūbun (秋分): rugsėjo 23—Rudens lygiadienis, rudens vidurys
- Kanro (寒露): spalio 8—šalta rasa
- Sōkō (霜降): spalio 23—šerkšno pradžia
- Rittō (立冬): lapkričio 7—žiemos pradžia
- Šōsecu (小雪): lapkričio 22—mažai sniego
- Taisecu (大雪): gruodžio 7—daug sniego
- Tōdži (冬至): gruodžio 22—Žiemos saulėgrįža, žiemos vidurys
- Šōkan (小寒): sausio 5 Mažas šaltis—kitaip 寒の入り (Kan no iri) šalčio pradžia
- Daikan (大寒): sausio 20—Didelis šaltis
Sekki gali varijuoti ±1 diena.
Šaltiniai
| |||||||||||||||||
| ||||||