Japonijos Atstovų rūmai

Japonija

Japonija Straipsnis iš serijos: Japonijos politinė sistema

Japonijos politinė sistema Konstitucija Imperatorius (sąrašas) Akihito Imperatoriškosios šeimynos atstovybė Vyriausybė Ministras pirmininkas (sąrašas) Naoto Kan Ministrų kabinetas Ministerijos Japonijos parlamentas Patarėjų rūmai Atstovų rūmai Teismai Aukščiausiasis Teismas Rinkimai Atstovų rūmų: 2000 - 2003 - 2004 - 2005 - 2007 - 2009 Patarėjų rūmų: 2001 - 2004 - 2007 Politinės partijos Liberaldemokratų Demokratų Naujoji Komeito Komunistų Socialdemokratų Prefektūros Fiskalinė politika Tarptautiniai santykiai Migracijos politika Žmogaus teisės

Japonijos Atstovų rūmai (jap. 衆議院 = Shūgiin) – vieni iš dvejų Japonijos parlamento rūmų. Juos sudaro 480 narių, renkamų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą. Atstovų rūmų istorija siekia 1890 metus.

Istorija

Atstovų rūmai įsteigti 1890 metais pagal 1889 m. priimtą Meidži Konstituciją kaip vieni iš dvejų parlamento rūmų (kiti – Patarėjų rūmai). Iki 1927 metų tai buvo vienintelis valstybės organas, kurio nariai rinkti visuotiniuose rinkimuose.

1946 m. priėmus dabartinę Konstituciją, Atstovų rūmų galios buvo žymiai sustiprintos, jie įvardinti kaip „aukščiausias valstybės organas“. Pavyzdžiui, įstatymai, kuriems pritaria dvi trečiosios jo narių, gali būti priimami neatsižvelgiant į Patarėjų rūmų prieštaravimą.

Rinkimai

Atstovų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą: 300 vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę ir 180 daugiamandatėse apygardose pagal proporcinę. Vienmandatėse apygardose nevykdomas antras turas, laimi pirmame ture daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Daugiamandatėse balsus gavusioms partijoms vietos paskirstomos D'Hondt metodu, minimalus balsų barjeras netaikomas.

Balsavimo teisę rinkimuose turi visi Japonijos piliečiai, sulaukę 20 metų. Kandidatuoti gali Japonijos piliečiai, vyresni nei 25 metų.

Galios

Atstovų rūmai turi įstatymo leidybos teisę, tvirtina biudžetą, pritaria sutarčių ratifikavimui. Iš jo narių išrinktas atstovas turi pirmenybę tapti šalies ministru pirmininku. Pastarasis turi galią paleisti Atstovų rūmus ir skelbti naujus rinkimus.

Sprendimai Atstovų rūmuose priimami dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma, tačiau balsavimas negali būti vykdomas, jeigu dalyvauja mažiau nei trečdalis narių.

Sudėtis

Atstovų rūmų posėdžių salė.

Atstovų rūmų sudėtis po 2012 m. rinkimų:

Partijos pavadinimas	Vietos	% nuo visų vietų
██ Liberalų demokratų partija	294	61,2 %
██ Demokratų partija	57	11,9 %
██ Japonijos atstatymo partija	54	11,2 %
██ Naujoji Komeito partija	31	6,4 %
██ Visų partija	18	3,7 %
██ Ateities partija	9	1,9 %
██ Japonijos komunistų partija	8	1,7 %
██ Socialdemokratų partija	2	0,4 %
██ Liaudies naujoji partija	1	0,2 %
Naujoji partija Daiči	1	0,2 %
██ Nepriklausomi	5	1 %
Iš viso	480	100 %

Atstovų rūmams vadovauja slaptu balsavimu renkamas pirmininkas, jam talkina vicepirmininkas. Rūmai taip pat turi vidinę komitetų, skirtų tam tikrai siauresnei sričiai, struktūrą. Parlamentarai pagal reglamentą privalo priklausyti bent vienam komitetui.

Literatūra

• J. A. Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Taylor & Francis, 2003. 156-158 psl.

Nuorodos

• Oficialus Atstovų rūmų puslapis

---