Japonijos paleolitas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Nihonshi.PNG
Japonijos istorija
Paleolitas
Džiomon laikotarpis
Jajoi laikotarpis
Kofun laikotarpis
Asuka laikotarpis
Nara laikotarpis
Heian laikotarpis
Kamakura laikotarpis
Muromači laikotarpis
Momojama laikotarpis
Edo laikotarpis
Meidži laikotarpis
Taišio laikotarpis
Šiova laikotarpis
Heisei laikotarpis

Japonijos paleolitas (旧石器時代 kyū - sekki - jidai?) truko nuo 100 tūkst. iki 30 tūkst. m. pr. m. e., nuo tada, kuomet buvo datuoti seniausi rasti akmeniniai įrankiai, iki apie 12 tūkst. metų prieš mūsų erą pasibaigusio ledynmečio, kuris atitinka Mezolito Džiomon kultūros. 35 tūkst. m. pr. m. e. yra visuotinai priimta data: bet kuri ankstesnė žmonių buvimą nurodanti data yra ginčytina. Dėl artefaktų, rodančių daug senesnius laikus, autentiškumo diskutuojama.

Paleolito aplinka

Japonijos salos tikriausiai buvo susijungusios kelis kartus su Azijos žemynu praeity, tikriausiai per šalčiausius ledynmečio laikotarpius, kai jūros lygis sumažėdavo 100-120 metrų. Šis teiginys dar ginčytinas, nes Korėjos sąsiauris tarp Japonijos salų ir Korėjos pusiasalio, kaip ir Tsugaru sąsiauris tarp Japonijos pagrindinės salos Honšiu ir Hokkaido yra apie 140 metrų. Atrodo kartais sąsiauriai nusekdavo, bet kartais ne.

Ankstyviausi Japonijos įrankiai

Seniausi žinomi pasaulyje apdirbto akmens įrankiai. Akmeniniai kirviai, Hinatabayashi, B radimvietė, Shinanomachi, Naganas. Paleolitas, 30 000 m. pr. m. e., Tokijo Nacionalinis Muziejus.

Ankstyviausi Japonijos akmeniniai įrankiai, nudaužyto akmens kirviai ir kapoklės, buvo rasti Kami-Takamori vietovėj, Mijagi prefektūroj ir datuoti 500 tūkst m. pr. m. e., bet buvo atrasta, kad juos suklastojo ir užkasė Fudžimura Šinichi. Dauguma seniausių radinių datuojami po 35 tūkst. m. pr. m. e., tad ši data laikoma pirmųjų žmonių atvykimu į Japoniją.

Nutrinti akmenys ir nušlifuoti akmenys

Japonijos paeolitas yra labai savitas, nes jame aptinkami seniausi pasaulyje nutrinti ir nušlifuoti akmenys, datuojami apie 30 tūkst. m. pr. m. e. Ši technologija siejama su neolito pradžia 10 tūkst. m. pr. m. e. likusiam pasauly. Neaišku, kodėl tokie įrankiai taip anksti sukurti Japonijoj, nors laikotarpis pasižymėjo šiltesniu klimatu visam pasauly (prieš 30-20 tūkst metų) ir salos galėjo todėl gauti naudos. Dėl savitumo, Japonijos paleolitas Japonijoj ne visiškai atitinka paleolito apibrėžimą, paremtą akmenų technologija (nudaužytų akmenų įrankiai). Japonijos paleolito įrankiai turi Mezolito ir Neolito bruožų.

Paleo - antropologija

Japonijos paleolito gyventojai, kaip ir Džiomon gyventojai, priklausė senai Paleo-Azijos grupei, kuri užėmė didelę dalį Azijos prieš į dabartinius Kinijos, Korėjos ir Japonijos gyventojus panašių žmonių išplitimą. Skeleto strukrūra rodo daug panašumų su kitais Azijos žemyno aborigenais. Dantų struktūra priklauso Sundadonto grupei, būdingai seniesiems Pietų-Rytų Azijos gyventojams (tos teritorijos dabartiniai gyventojai priklauso Sinodonto grupei). Kaukolės su įtaisytomis nišoje akimis. Ainu žmonės, daugiausia aptinkami Hokkaide, yra senųjų paleolito gyventojų palikuonys, turintys bruožus, kurie praeity buvo laikomi kaukazoidiniai, bet dabar laikomi paleolito žmonių bruožais. Dabartinių žmonių genetinė analizė nėra vienareikšmiška ir rodo senųjų gyventojų ir vėlyvesnių imigrantų susimaišymą. Atrodo 10-20 % genetinės medžiagos atsirado iš senųjų paleolito-Džiomon aborigenų, o kita dalis yra iš imigrantų vėlesniu laiku, ypač per Jajoi laikotarpį

Japonijos paleolito archeologija

Japonijos paleolito tyrinėjimai prasidėjo visai nesenai: pirma paleolito kasinėjimų vieta surasta iš karto po Antro pasaulinio karo. Dėl ankstesnio įsitikinimo, kad žmonės negyveno Japonijoje prieš Džiomon laikotarpį, kasinėjimai buvo atliekami iki Džiomon laikotarpio (12 tūkst. m. pr. m. e.) sluoksnio ir ne giliau. Bet nuo pirmos Paleolito kasinėjimo vietos atradimo rasta dar 5000, kai kurios buvusių Džiomon kasinėjimo vietose. Japonijos paleolito laikotarpio tyrinėjimui būdinga daugybė statigrafinės informacijos dėl vulkaninės archipelago kilmės: dideli išsiveržimai nukloja salas pelenų sluoksniais, kurie yra lengvai datuojami ir gali būt rasti visoje šalyje. Labai svarbus sluoksnis yra AT (Aira-Tanzawa) pemza, užklojusi Japoniją prieš 21-22 tūkst. metų. Paleolito laikų Japonijos archeologija buvo įklampinta į skandalą. Šia archeologijos atšaka domėjosi tik keletas studentų. Iki Japonijos paleolito skandalo, Japonijos archeologų bendruomenė tikėjo, kad žmonės archipelage gyveno 700 tūkst. m. pr. m. e. dėl Fudžimura Shinichi atradimų. Bet Mainichi Šimbun žurnalistas įstatė kamerą archeologinėj kasinėjimo vietoj ir nufilmavo Fudžimura užkasinėjant artefaktus Kamitakamori radimvietėj 2000 metais. Apie 4 % Japonijos paleolito darbų priskiriami Fudžimurai ir apgaulės atskleidimas privertė suabejoti senovės žmogaus chronologija Japonijoje. Japonų Archeologijos Asocijacija praleido dvejus metus be poilsio tyrinėdama Fudžimuros artefaktus ir radimvietes ir nustatė, kad iš 186 radimviečių 33 ir visi jose Fudžimuros atradimai neatlaikė detalios analizės. Po apgaulės atskleidimo, tik kelios radimvietės nedrąsiai datuoja žmogaus aktyvumą Japonijoj prieš 40-50 tūkst. m. pr. m. e. ir pirmoji visuotinai priimta žmonių buvimo Japonijoje data yra 35 tūkst. m. pr. m. e.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6440-0=6440 wiki spaudos ženklai).