Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Jaučakių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jaučakių piliakalnis
Kiti pavadinimai

Jaučakių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Kartuvių kalnas

Jaucakiu piliakalnis.jpg
Lokalizacija

Jaučakių piliakalnis
55°01′55″N 23°35′44″E / 55.0319°N 23.5956°E / 55.0319; 23.5956 (Jaučakių piliakalnis)Koordinatės: 55°01′55″N 23°35′44″E / 55.0319°N 23.5956°E / 55.0319; 23.5956 (Jaučakių piliakalnis)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija: Vilkijos apylinkių seniūnija
Gyvenvietė: Jaučakiai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 10-12
Aikštelės apimtis, m 46 × 22
Priešpilis gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – XIII a.
Žvalgymo metai 1951 m.
Tyrimo metai 2003 m.
Registrinės savybės
Statusas Valstybės saugomas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5077
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A346K1
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR378
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis
Kraunamas žemėlapis ...

Jaučakių piliakalnis (arba Kartuvių kalnas) yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jaučakių kaimo, 0,95 km į pietvakarius nuo kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda .

Turinys

Piliakalnis

Jaučakių piliakalnis

Piliakalnis yra į pietvakarius nuo kaimo, 0,6 km į rytus nuo Nemuno dešiniojo kranto, Pilies ir Piliakalnio upelių santakoje, miške. Tai tarp upelių įsiterpusio kyšulio vakarinė (aukštesnė) dalis. Jį iš šiaurės ir pietų juosia gilios daubos, rytinėje pusėje likusi kyšulio dalis. Nuo daubų pusės piliakalnio šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. Viršūnės aikštelė pailga, 46×22 m dydžio. Išliko apie 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis.

Gyvenvietė

Piliakalnio rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. Rastas iki 1,1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptikta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos, gargažių, akmeninių sviedinių, židinių liekanų, molio tinko gabalų, Romos moneta. Gyvenvietės dalis sunaikinta kuriant sodų bendriją. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1951 m. atliko Petras Tarasenka. Gyvenvietės žvalgomuosius tyrimus 2003 m. atliko Aleksandras Vaškelis ir Lietuvos istorijos institutas.[1]

Istorija

Spėjama, kad čia stovėjusi Paštuvos pilis (Castra Pasten). Petras Dusburgietis savo kronikoje mini 1292 m. kryžiuočių įsiveržimą į Paštuvos (Pastovis) žemę. Paštuvos žemę dažnai mini ir XIII a. antrosios pusės – XIV a. Vartbergės kronika, Vygando Marburgiečio kronika, Dietmaro kronika.

1369 m. po 5 paras trukusios apgulties pilis kryžiuočių, kuriems vadovavo maršalas Hermanas Šindenkopfas, buvo sunaikinta, bet greitai lietuvių atstatyta. Vygandas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi Nemuno saloje. Pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės lietuviai, manoma, ėmė vadinti VilkijaXV a. pirmosios pusės Vytauto dokumentuose minima Vilkijos pilis. Kai kurie istorikai mano, kad tai yra 1388 m. kryžiuočių sudeginta Wildenberg pilis.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Butvilonių piliakalnis 10 km Pilsupių piliakalnis 31 km Piepalių piliakalnis 13 km Blank-50px.png
Žemosios Panemunės piliakalnis 9 km
Žuklijų piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lepšiškių piliakalnis 29 km
Mikytų Smailakalnis 2 km
Šėtijų piliakalnis 4 km
Jadagonių piliakalnis 4 km Bernatonių piliakalnis 15 km

Šaltiniai

  1. Jaučakių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 590 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: