Jauna muzika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

„Jauna muzika” - Vilniaus savivaldybės kamerinis choras.

Vadovybė

Istorija

Choras susikūrė 1989 m. Choro įkūrėjai – kompozitorius Remigijus Merkelys ir Algimantas Gurevičius. Programose dalyvauja nuo 24 iki 50 dainininkų.

Kolektyvo sukūrimo akstinu tapo pajėgaus, šiuolaikines muzikos partitūras galinčio atlikti choro stoka. “Lietuvos chorinė muzika buvo tarsi sunkus, nepajudinamas akmuo. Mažai žinojome apie tai, kas dainuojama pasaulyje, nebuvo gyvesnių kontaktų su kitų šalių kolektyvais. /…/ Įkurti chorą parūpo ne dėl to, kad būčiau norėjęs išjudinti tą chorinės kūrybos „akmenį“ – knietėjo paeksperimentuoti su balsais, pabandyti tai, ko Lietuvoje niekas nedarė.” – Remigijus Merkelys. Choro susikūrimą ir veiklą paskatino ir tai, kad 1990 m. atsivėrė Lietuvos šalies sienos. Prasidėjo aktyvus koncertavimas užsienyje ir dalyvavimas konkursuose.

19901996 m. „Jauna muzika“ dalyvavo 16-oje tarptautinių chorų konkursų, iš kurių 15-oje laimėjo pirmąsias vietas įvairiose kategorijose bei šešis Didžiuosius prizus (pranc. Grand Prix).

1993 m. tarptautinių chorų konkursų asociacijos rengiamose Didžiųjų prizų nugalėtojų varžytuvėse choras laimėjo aukščiausią apdovanojimą – Didįjį Europos prizą (pranc. Grand Prix Europeo).

Nuo 1992 m. chorui vadovauja dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas.

1994 m. „Jauna muzika“ tapo Vilniaus savivaldybės choru ir šiuo metu yra vienas aktyviausių kolektyvų Lietuvoje.

Nuo 2006 m. choro koncertinė bazė yra Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje.

Kolektyvas kasmet surengia po keliasdešimt koncertų Lietuvoje ir užsienyje, atlikdamas kūrinius a cappella, taip pat vokalinės - instrumentinės muzikos šedevrus. Aukšto profesinio meistriškumo dėka choras pelnė platų tarptautinį pripažinimą. Kolektyvo koncertinių kelionių maršrutai driekiasi per Europos šalis, Kiniją, Japoniją, Izraelį, prestižines pasaulio scenas, tarp kurių – Berlyno ir Miuncheno filharmonijų salės, Frankfurto teatras „Alte Oper“, Londono Queen Elizabeth Hall, S. Rachmaninovo salė Maskvoje, Šanchajaus Didysis operos teatras. „Jauna muzika“ dalyvauja stambiuose festivaliuose, bendradarbiauja su įžymiais batutos meistrais ir pasaulinio garso kolektyvais: Berlyno, Tel Avivo ir Jeruzalės simfoniniais orkestrais, „Izraelio kamerata“, orkestru „Maskvos virtuozai“, „Sankt Peterburgo kamerata“. Tarptautinės choro muzikos federacijos narys, 1999 m. kolektyvas atstovavo Lietuvos choro menui pasauliniame choro muzikos simpoziume Roterdame (Nyderlandai).

Chorui yra tekę koncertuoti kartu su ryškiausiais šiandienos pasaulio muzikais: violončelininku Marku Drobinsky, dainininkais Robinu Blaze'u, Eva Ben-Zvi, Benno Schollumu, Adamu Zdunikowskiu, Anatoliju Safiulinu, kantoriumi Josephu Malovany, žymiais mūsų krašto dainininkais Virgilijumi Noreika, Vladimiru Prudnikovu, Sigute Stonyte, Judita Leitaite, Algirdu Janutu.

Svarbi choro „Jauna muzika“ veiklos dalis yra lietuviškojo choro meno reprezentavimas užsienyje. Koncertinių kelionių metu choro programose skamba Juozo Gudavičiaus, Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio bei nūdienos kompozitorių Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Algirdo Martinaičio, Vytauto Klovos, Broniaus Kutavičiaus, Mindaugo Urbaičio, Vidmanto Bartulio, Nomedos Valančiūtės, Onutės Narbutaitės, Vaclovo Augustino, Remigijaus Merkelio, Giedriaus Svilainio ir kitų kompozitorių kūriniai. 2003 m. už Lietuvos ir jos sostinės vardo garsinimą pasaulyje choras „Jauna muzika“ pelnė „Vilniaus garso“ premiją.

„Jauna muzika“ ne tik daug koncertuoja, bet ir yra reikšmingų projektų iniciatorė. Tai – nuo 1995 m. kasmet rengiami choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo kursai, vadovaujami žymiausių įvairių šalių dirigentų, tarptautinis festivalis „Amžinoji Jeruzalė“ (1998 m.), koncertų ciklas „Anglų ir prancūzų baroko muzika“ (2000 m.), „Vokiečių ir lenkų baroko muzikos dienos“ (2001 m.), nuo 2002 m. - Labdaros koncertų ciklas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vargonams atstatyti.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5474-48=5426 wiki spaudos ženklai).