Jautakių piliakalnis
Jautakių piliakalnis | ||
Kiti pavadinimai |
Jautakių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, | |
Jautakių piliakalnis iš rytinės pusės | ||
Lokalizacija | ||
Respublika: | Lietuva | |
Apskritis: | Telšių apskritis | |
Savivaldybė: | Mažeikių rajono savivaldybė | |
Seniūnija: | Tirkšlių seniūnija | |
Gyvenvietė: | Jautakiai | |
Piliakalnio ypatumai | ||
Aukštis, m | 15 | |
Aikštelės apimtis, m | 45×8-15 | |
Naudojimo laikotarpis | I tūkstm. – XIII a. | |
Žvalgymo metai | 1966 m., 1970 m. | |
Tyrimo metai | 1975–1977 m., 1993 m. | |
Registrinės savybės | ||
Statusas | Paminklas | |
Tipas | Piliakalnis, Gyvenvietė | |
Unikalusis objekto kodas | 5340 | |
Objekto kodas iki 2005-04-19 |
A775K1P | |
Objekto kodas iki 1990-12-28 |
AR622 | |
Piliakalniai.lt informacija | ||
Aprašymo nuoroda | Tinklalapis | |
Žemėlapio nuoroda | Žemėlapis | |
Žiūrėti didesniame žemėlapyje |
Jautakių piliakalnis (arba Pilalė, Pilies kalnas) stūkso Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Jautakių kaime. Pasiekiamas iš plento 170 Mažeikiai–Skuodas, prieš atsisukimą į Mažeikių pietvakarinį apvažiavimą pasukus į kairę pietų kryptimi į kolektyvinius sodus, už 50 m - į kairę rytų kryptimi, 200 m laikantis labiau dešinės – yra priekyje.
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Ventos kairiajame krante, prie santakos su Gilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga šiaurės–pietų kryptimi, 45 m ilgio, 8-15 m pločio. Aikštelės rytinis, pietinis ir vakarinis pakraščiai apardyti, nugriuvę. Apie 1930 m. aikštelės šiaurės rytų kampe buvo kūgio pavidalo pylimo liekanų, kurie vėliau nugriuvo į Ventą. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 1,5 m aukščio (XX a. pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Piliakalnio pietinėje papėdėje, apie 6 m žemiau aikštelės pietinio krašto, yra 20×30 m dydžio terasa. Tyrimų metu pietinėje papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a. Manoma, piliakalnis I tūkstantmečio viduryje ir 2-ojoje pusėje buvo papėdės gyventojų slėptuvė.
Piliakalnį labai apardė arimai. Pylimas apaugęs avietėmis, šlaitai - retais lapuočiais, pomiškis iškirstas.[1]
Tyrimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1966 m. atliko Istorijos institutas, 1970 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. 1975–1976 m. Istorijos instituto archeologai Jonas Stankus ir Algimantas Merkevičius piliakalnio aikštelėje bei pietinėje papėdėje ištyrė 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m² – pietinio šlaito terasos plotą. Aikštelėje rastas 0,3-1,0 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, žalvariniu žiedu, lipdyta lygiu ir šiurkščiu paviršiumi ir žiesta, puošta banguotiniu raštu keramika, gyvulių kaulais. Aikštelės šiaurės rytų pakraštyje rasta įtvirtinimų – rąstų užtvaros – liekanų. Jos vietoje (užtvara sudegė) vėliau buvo supiltas 1,5 m aukščio pylimas, sutvirtintas akmenimis ir rąstais, ir iškastas 1,5 m gylio ir 4 m pločio griovys. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių, manoma, čia buvo 2-3 stulpinės konstrukcijos pastatai, ir akmenų grindinių.
Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš molio, o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai. Ant pylimo viršaus buvo įrengta stačių rąstų užtvara, jos įtvirtinimai atskyrė kalvos dalį su gyvenviete nuo piliakalnio.
Senovės gyvenvietė
Į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1975–1977 m. (ištirtas 1777 m² gyvenvietės plotas) ir 1993 m. Iki 150 cm storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: žiedas, žvangutis, apyrankės dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, geležiniai: dalgis, kaplys, cilindrinė spyna, skiltuvas, kalavijo skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6×0,9 m iki 1,0×1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Vakariniame gyvenvietės krašte aptikti gyvenvietės įtvirtinimai - iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Ritinės piliakalnis 15 km Dapšių piliakalnis 7,5 km |
Griežės II piliakalnis 9 km Leckavos piliakalnis 8 km |
||||||||||
Jedžiotų piliakalnis 34 km Girdenių piliakalnis 25 km |
|
Žagarės piliakalnis 60 km | |||||||||
Vadagių piliakalnis 12 km Renavo piliakalnis 13 km |
Buožėnų piliakalnis 29 km Džiuginėnų piliakalnis 35 km |
Daubarių piliakalnis 4,5 km Gyvolių piliakalnis 21 km |
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.72-73 (Nr. 253)
- ↑ Algimantas Merkevičius. Jautakių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 602 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Ličkūnas S. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. Šiauliai, 1934. Nr. 1, p. 50.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 145
- Merkevičius A. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 111–114.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 81.
- Stankus J. Jautakių (Mažeikių raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 108–111.
- Jautakių piliakalnis
- Jautakių piliakalnis. Mažeikių krašto enciklopedija. Interaktyvi enciklopedija.
|