Jerevanas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jerevanas
(kirč. Jerevãnas)
arm. Երեւան (Երևան)
   Yerevan coa.gif   
Vaizdas:Yerewan with Ararat.jpg

Jerevanas
Koordinatės:40°10′00″N 44°31′00″E / 40.166667°N 44.516667°E / 40.166667; 44.516667 (Jerevanas)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC+5
Valstybė: Vėliava Armėnija
Įkūrimo data: 782 m. pr. m. e.
Gyventojų: 1 107 800 (2007 m.)
Plotas: 227 km²
Tankumas (2007): 4 880 žm./km²
Kirčiavimas: Jerevãnas
GeoName kodas 616052

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: JerevanasVikiteka

JerevanasArmėnijos sostinė ir didžiausias miestas. Išsidėstęs prie Razdano upės, Ararato kalno papėdėje, netoli sienos su Turkija. Regione auginamos vynuogės, miestas turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą, didelis pramonės ir kultūros centras. Gaminami chemikalai, mašinos, guma, plastmasės, tekstilės gaminiai, maisto produktai. 1920 m. čia įkurtas valstybinis universitetas, yra Armėnijos mokslų akademija, istorijos muziejus, operos rūmai, muzikos konservatorija, keli technikos institutai. Matenadarano archyve gausu senovės armėnų rankraščių. Jerevane yra kelios didelės viešos bibliotekos, muziejai ir teatrai, botanikos ir zoologijos sodai. Išlikę romėnų tvirtovės liekanos, turkų (XVI a.) tvirtovės ir XVIII a. mečetės griuvėsiai.

Istorija

Archeologiniai duomenys rodo, kad Urartu valstybės tvirtovė ir miestas Erebuni dabartinio Jerevano vietoje buvo jau VIII a. pr. m. e. ir konkuravo su sostine Ani. Miestą valdė romėnai, arabai ir kitos tautos, 1387 m. jis įėjo į Tamerlano imperiją. XV a. Jerevaną užėmė persai, XVI–XVIII a. pakaitomis jį valdė Turkija ir Persija. 1827 m. iš Persijos jį atkovojo Rusija. 1918-1920 m. miestas buvo nepriklausomos Armėnijos sostinė, 1920-1991 m. Armėnijos TSR, o vėliau – vėl nepriklausomos šalies sostinė.

Sportas

Futbolas



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5165-31=5134 wiki spaudos ženklai).