Jiesia
- Apie Kauno miesto teritoriją žr. Jiesia (Kaunas).
| Jiesia | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 67,2 km |
| Baseino plotas | 473,7 km² |
| Vidutinis debitas | 2,99 m³/s |
| Ištakos | Varnabūdės miškas |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Jiesia – upė Lietuvoje, Marijampolės savivaldybėje, Prienų ir Kauno rajonuose ir Kaune; Nemuno kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10011510. Prasideda Marijampolės savivaldybėje, Varnabūdės miško pietinėje pamiškėje, šalia Bankavos kaimo, 7,5 km į vakarus nuo Igliaukos[1]. Ištakų altitudė 112,2 m. Teka į šiaurės rytus, pačiame aukštupyje per Varnabūdės mišką, toliau - daugiausia dirbamais laukais, pro Šilavoto žuvininkystės ūkio tvenkinius ir vėliau per Klebiško mišką ir galiausiai pro Išlaužą ir Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkinius, pasuka į šiaurę ir teka giliu miškingu slėniu. Kauno pietinėje dalyje, ties Jiesios piliakalniu įteka į Nemuną[2] (217,1 km nuo jo žiočių). Įtekėjimo altitudė 21,6 m.
Intakai:
- kairieji: Eglinis, Mergašilis, J - 11, J - 9, J - 7, Ožupis, Graižė, Viemuonia, J - 5, Skerdupis, Beržupis, Rudė, Šlapakšna, J - 3, Kumė, Aukštažys, Maišys, J - 1, Sąnaša;
- dešinieji: Zompčupelis, Menčtrakis, J - 4, Žarstelė, J - 2, Lašaša, Juodupė, Šventupė, Girmuo, Vyčius.
Upė vidurupyje 2 vietose užtvenkta, sudaryti Šilavoto tvenkinys ir Pajiesio tvenkinys.
Salpos plotis 60 – 100 m. Slėnio plotis vidurupyje 130–150 m, žemupyje – iki 800 m. Vidurupio ir žemupio slėnio šlaitai statūs, 30 – 60 m aukščio. Potvyniai trumpi, staigūs, būna ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Pakrantėse gausu lapuočių miškų, įvairaus dydžio akmenų bei vietose bebrų užtvankų. Upės žemupio dalis įeina į Jiesios draustinį.
Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.
Didesnės gyvenvietės prie upės: Stuomenai, Jiestrakis, Būdvietės, Pajiesys, Išlaužas, Rašnava, Rinkūnai, Ražiškiai, Karkazai, Kaunas.
Jiesioje žvejojami karosai, šapalai, aukšlės bei kartais lydekos. Būriai nėgių gaudomi tiesiog rankomis. Taip pat kiekvieną pavasarį Jiesios upė ties žiotimis sustumia krūvas išvartų, kelmų, sugriūvusių nuo molingųjų skardžių, po kurių sąnašomis dažnai veisiasi ilgaūsiai šamai.
Netoli Pajiesio kaimelio upės atodangoje galima pamatyti aleurito, priesmėlio, molio nuosėdų. Lietaus vanduo išplovė lengvesnius grunto sluoksnius, todėl dalis atodangų įgavo savitus kontūrus.
Jiesia tinkama vandens sportui, jos vagų keliais organizuojami įvairūs turistiniai žygiai[3].
Istorija
Jiesia (Jusse) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[4].
Etimologija
Upėvardžio šaknis jies- laikoma pakitusia iš *ies-, kuri yra ais- variantas (plg. Aisė, Aisetas). Ji susijusi su indoeuropičių prokalbe *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“)[5].
Šaltiniai
- ↑ maps.lt duomenys
- ↑ Pagal Maps.lt
- ↑ Pagal http://vikingai.aiva.lt/
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 433 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- lrytas.lt: Kelionė Jiesia nukelia net į ledynmetį (nuotraukos)
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. TILTAI PER JIESIĄ, Kopa, Kaunas, 2004 m., 488 psl. (171-188 psl.)
- Tiltas per Jiesią, kelio Klebiškis-Veiveriai 4.30 km
- Ketvirtasis geležinkelio tiltas per Jiesią
- Trečiasis geležinkelio tiltas per Jiesią
- Antrasis geležinkelio tiltas per Jiesią
- Pirmasis geležinkelio tiltas per Jiesią
- Tiltas per Jiesią kelio Kauno hidroelektrinė-Garliava 5,40 km
- Tiltas per Jiesios žiotis
- Tiltai per Sėmenos slėnį
| ||||||