Jiesia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Apie Kauno miesto teritoriją žr. Jiesia (Kaunas).
Jiesia
Jiesios žemupys
Jiesios žemupys
Ilgis 67,2 km
Baseino plotas 473,7 km²
Vidutinis debitas 2,99 m³/s
Ištakos Varnabūdės miškas
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Jiesios ir Nemuno santaka

Jiesia – upė Lietuvoje, Marijampolės savivaldybėje, Prienų ir Kauno rajonuose ir Kaune; Nemuno kairysis intakas. Upės kodas Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre 10011510. Prasideda Marijampolės savivaldybėje, Varnabūdės miško pietinėje pamiškėje, šalia Bankavos kaimo, 7,5 km į vakarus nuo Igliaukos[1]. Ištakų altitudė 112,2 m. Teka į šiaurės rytus, pačiame aukštupyje per Varnabūdės mišką, toliau - daugiausia dirbamais laukais, pro Šilavoto žuvininkystės ūkio tvenkinius ir vėliau per Klebiško mišką ir galiausiai pro Išlaužą ir Išlaužo žuvininkystės ūkio tvenkinius, pasuka į šiaurę ir teka giliu miškingu slėniu. Kauno pietinėje dalyje, ties Jiesios piliakalniu įteka į Nemuną[2] (217,1 km nuo jo žiočių). Įtekėjimo altitudė 21,6 m.

Intakai: 

Upė vidurupyje 2 vietose užtvenkta, sudaryti Šilavoto tvenkinys ir Pajiesio tvenkinys.

Salpos plotis 60 – 100 m. Slėnio plotis vidurupyje 130–150 m, žemupyje – iki 800 m. Vidurupio ir žemupio slėnio šlaitai statūs, 30 – 60 m aukščio. Potvyniai trumpi, staigūs, būna ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Pakrantėse gausu lapuočių miškų, įvairaus dydžio akmenų bei vietose bebrų užtvankų. Upės žemupio dalis įeina į Jiesios draustinį.

Aukštupyje ir dalyje vidurupio vaga sureguliuota.

Didesnės gyvenvietės prie upės: Stuomenai, Jiestrakis, Būdvietės, Pajiesys, Išlaužas, Rašnava, Rinkūnai, Ražiškiai, Karkazai, Kaunas.

Jiesioje žvejojami karosai, šapalai, aukšlės bei kartais lydekos. Būriai nėgių gaudomi tiesiog rankomis. Taip pat kiekvieną pavasarį Jiesios upė ties žiotimis sustumia krūvas išvartų, kelmų, sugriūvusių nuo molingųjų skardžių, po kurių sąnašomis dažnai veisiasi ilgaūsiai šamai.

Netoli Pajiesio kaimelio upės atodangoje galima pamatyti aleurito, priesmėlio, molio nuosėdų. Lietaus vanduo išplovė lengvesnius grunto sluoksnius, todėl dalis atodangų įgavo savitus kontūrus.

Jiesia tinkama vandens sportui, jos vagų keliais organizuojami įvairūs turistiniai žygiai[3].

Istorija

Jiesia (Jusse) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[4].

Etimologija

Upėvardžio šaknis jies- laikoma pakitusia iš *ies-, kuri yra ais- variantas (plg. Aisė, Aisetas). Ji susijusi su indoeuropičių prokalbe *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“)[5].

Šaltiniai

  1. maps.lt duomenys
  2. Pagal Maps.lt
  3. Pagal http://vikingai.aiva.lt/
  4. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 433 psl.
  5. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 75% (+4811-48=4763 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – autorius – 26% (+1664-0=1664 wiki spaudos ženklai).