Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia
 | ||
|---|---|---|
| ||
| Religija | Krikščionys → Katalikai | |
| Vyskupija | Kaišiadorių vyskupija | |
| Dekanatas | Birštono katalikų dekanatas | |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras | |
| Pastatyta | ~1770 m. | |
| Respublika: |  Lietuva
| |
| Apskritis: |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė: |  Prienų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija: | Jiezno seniūnija | |
| Gyvenvietė: | Jieznas | |
| Adresas | Vilniaus g. 26 | |
|
Žiūrėti didesniame žemėlapyje | ||
Jiezno Šv. Kryžiaus koplyčia – koplyčia, stovinti Prienų rajone, Jiezno senosiose kapinėse, esančiose prie kelio 3309 Jieznas–Sobuva, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Jiezno bažnyčios. Koplyčia pastatyta XVIII a. pabaigoje veikiančių senųjų kapinių pietų pusėje, į ją atsiremia nuo vartų vedantis pagrindinis takas. Koplyčia tuščia, stovi uždaryta, nenaudojama. Istorinių tyrimų nėra atlikta.
Kapinės užima 2,05 ha plotą. Jose, į šiaurės rytus nuo koplyčios, yra saugomi kultūros paminklai: Lietuvos karių kapai (u.k. 25142)[1] ir Sovietų Sąjungos karių paalaidojimo vieta (u.k. 11094).[2]
Vladislovas Sirokomlė savo 1857 m. išleistoje knygoje (kelionėje į Jiezną) mini:
- „...Kapinėse, išsirikiavusiose prieš miestelį, pirmiausia atkreipia dėmesį dvi koplyčios ir keletas gražių antkapių, įdomus kryžius, apkabinėtas daugybe žibančių skardelių, paveikslėlių, statulėlių. „Adomo Valatkos sielai atminti“, – toks užrašas skardinėje lentelėje, prikaltoje prie kryžiaus...“ [3] Apie antrąją koplyčią kitų žinių neskelbiama, spėjama jos buvimo vieta – pietinis kapinių pakraštys (į Jiezno bažnyčios pusę).
Istorija
Koplyčios istorija siejama su Jiezno grafystės valdytojais didikais Pacais. Grafo Antano Mykolo Paco (~1715–1774) rūpesčiu, tuo metu miestelio senosios kapinės, buvusios prie bažnyčios (nuo Jiezno ežero pusės), iškeltos už tuometinės gyvenvietės ribų. Naujosios kapinės įkurtos apie 1765 m. Čia koplyčios statybą fundavo A.M. Paco žmona Teresė Radvilaitė-Pacienė (1710–1780), kuri palaidota Jiezno bažnyčios rūsiuose įrengtame Pacų giminės mauzoliejuje.
Tiksli koplyčios pastatymo data nėra žinoma, nes Jiezno parapijos 1782 m. inventoriuose rašoma, kad kapinėse Šv. Kryžiaus koplyčia 1776 m. jau stovėjusi. Tuomet kapines juosė medinė, pušies rąstų tvora. Koplyčios pastatas buvo didelis, nuo pat žemės mūrinis, dengtas gontais, su nedideliu bokšteliu ant stogo virš priekinio frontono, su jame pakabintu varpeliu. Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis leido koplyčioje laikyti mišias Šv. Kryžiaus Atradimo ir Šv. Kryžiaus Išaukštinimo garbei numatytu laiku.
Mūrinėje koplyčioje buvo įrengtas altorius, reikalingi papuošimai, laikytos pamaldos. Po 1794 m. sukilimo, kuomet po jo apie 13 metų nevyko pamaldos Jiezno bažnyčioje, manoma, nukentėjo ir koplyčia. Iki Pirmojo pasaulinio karo kapinių akmeninėje tvoroje įrengtuose originaliuose vartuose su varpine kabojo varpas. Tarpukariu vykdavo retos proginės pamaldos.
Vietos gyventojai atsimena, kad koplyčios rūsyje per karą buvo slepiami ginklai. Vėliau koplyčia buvo apleista, nyko, buvo įlūžusios grindų lentos. Paskutiniais sovietmečio metais buvo remontuota.
Architektūra
Koplyčia turi baroko stiliaus bruožų, stačiakampio plano, su atsikišusiu trisieniu (apside). Dvišlaitis stogas uždengtas šiferio lakštais, virš apsidės – skarda. Ant kraigo įtaisytas didelis kryžius. Vidinė patalpa vienanavė, jos vientisa erdvė nedaloma pertvarinių sienų. Lubos medinės, lygios. Grindys sudėtos iš lentų. Neišlikę bažnytinio interjero detalių ar puošybos, užklotas įėjimas į rūsį. Šoninėse sienose yra po vieną stačiakampį langą, priekiniame fasade – dvi ovalo formos angos. Matyti neprofesionalaus remonto žymės: trūksta langų apvadų, karnizų fragmentų. Kapines juosia lauko akmenų tvora. Pagrindiniai vartai yra kartu ir buvusi 3 tarpsnių varpinė. Varpo, smailės kryžiaus nėra. Išlikęs apie 1,4 m aukščio medinis altoriaus kryžius su Nukryžiuotoju šiuo metu saugomas Jiezno bažnyčios zakristijoje.
Šaltiniai
- ↑ "Lietuvos karių kapai." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-26.
- ↑ "Sovietų karių kapai." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-26.
- ↑ Vladislovas Sirokomlė. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. 1857 m. (VII. Kelionė į Jiezną)
- Jurgis Oksas. Jiezno istorijos bruožai. Vilnius, 2014. ISBN 978-609-408-694-6
- Pacų giminė Lietuvoje