Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Christian cross.svg
Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia
Jiezno Sv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikstytojo baznycia.jpg
Religija Krikščionys → Katalikai
Vyskupija Kaišiadorių vyskupija
Dekanatas Birštono katalikų dekanatas
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1670 m.
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija: Jiezno seniūnija
Gyvenvietė: Jieznas
Adresas Vilniaus g. 2

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Jiezne, Jiezno ežero šiauriniame krante.

Istorija

Gali būti, kad Jiezne bažnyčia pastatyta dar XVI amžiuje. 1611 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia, 1640 m. – katalikų bažnyčios inventorius. 1643 m. klebonui dovanoti 2 palivarkai, įsipareigota pastatyti mūrinę bažnyčią. Statymu rūpinosi Steponas Kristupas Pacas. 1655 m. ji buvo mūrijama, 1670 m. konsekruota (LDK kanclerio K. Z. Paco iniciatyva). 1645 m. Steponas Kristupas Pacas įrengė prieglaudą. XVIII a. pabaigoje įsteigta parapinė mokykla.

Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 17681772 m. bažnyčia padidinta ir išpuošta freskomis (pastatyti 2 bokštai, presbiterija ir dvi šoninės zakristijos). Antrą kartą bažnyčia konsekruota 1772 m., o 1794 m. Rusijos kareivių apiplėšta. Įtrūkus bažnyčios skliautams, 1872 m. valdžia leido remontuoti ir 1876 m. restauravimo darbams skyrė 4000 rublių. Po 1876 m. restauruota sieninė tapyba. Po Antrojo pasaulinio karo Jiezno klebonas Vincentas Vaičiulis suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Lietuvą 1960 m. mirė Jiezne.

19741988 m. klebonas Bronius Bulika (1923–1988) atnaujino bažnyčią, sutvarkė aplinką, šventoriuje pastatė kryžių (prie jo palaidotas). Pasižymėjo nuoširdumu, gerumu, sakė gilius ir prasmingus pamokslus.

Architektūra

Bažnyčia barokinė, stačiakampio plano, (41 × 18 m), vienanavė, su kripta. Požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai.

Yra dailės kūrinių, tarp jų N. Silvanavičiaus „Mykolas Arkangelas“ (1875 m.).

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 115% (+2877-9=2868 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+23-388=-365 wiki spaudos ženklai).