Johann Georg Gmelin
| Johann Georg Gmelin | |
|---|---|
.jpg)
| |
|
| |
| Gimė | 1709 m. rugpjūčio 8 d. Tiubingenas, Vokietija |
| Mirė | † 1755 m. gegužės 20 d. Tiubingenas, Vokietija |
|
| |
| Tėvas | Johann Georg Gmelin (tėvas) |
|
| |
| Veikla | botanikas, geografas, gamtininkas
|
| Organizacijos | Peterburgo mokslų akademija |
|
| |
| Alma mater | Tiubingeno universitetas |
|
| |
| Žinomas už | 'Sibiro floros tyrinėjimai |
|
| |
| Vikiteka | Johann Georg GmelinVikiteka |
Johanas Georgas Gmelinas (vok. Johann Georg Gmelin, g. 1709 m. rugpjūčio 8 d. Tiubingene, Vokietija – m. 1755 m. gegužės 20 d. Tiubingene) – vokiečių gamtininkas, botanikas, geografas.
Biografija
J. Gmelinas gimė 1709 m. Tiubingene vietos universiteto profesoriaus šeimoje. Nuo 14 metų pradėjo mokytis šiame universitete. 1727 m. baigęs medicinos studijas, išvyko į stažuotę Rusijoje Sankt Peterbugo mokslų akademijoje, ten paskiriamas chemijos ir gamtos istorijos adjunktu. Pirmuosius trejus metus Rusijoje dirbo Kunstkameroje ir gamtos istorijos kabinete, kūrė mineralų ir fosilijų katalogus.
1733–1743 m. J. Gmelinas dalyvavo antrojoje Kamčiatkos ekspedicijoje, t.y., Didžiojoje Šiaurės ekspedicijoje, kurią organizavo keliautojas Vitus Beringas. Grįžęs į Peterburgą, iki 1747 m. sistemino ir aprašė surinktas kolekcijas. 1747 m. grįžo į Tiubingeną. Nuo 1749 m. iki pat mirties 1755 m. dirbo vietos universitete medicinos profesoriumi, botanikos sodo direktoriumi.
Veikla
J. Gmelinas pagarsėjo savo darbais tyrinėjant Sibirą. Šiaurės ekspedicijos metu tyrė šiaurės vakarų Altajaus kalnus, Salajiro kalvagūbrį, Tomės, Jenisiejaus upes, Užbaikalę, toliau – Angaros, Lenos upes, Jakutiją. Savo darbuose aprašė lankytų vietų gamtą, surastus naudingųjų iškasenų telkinius. Keletą metų keliavo Vakarų Sibiro pietuose, Urale. Per 10 metų įveikė apie 10 000 km kelio.
1747–1759 m. J. Gmelinas leido daugiatomį veikalą „Sibiro flora“, kuriame aprašė beveik 1178 Sibiro augalų rūšis, tarp jų – 500 visiškai naujų, nupiešė 300 jų vaizdų. Remdamasis savo gausiomis kolekcijomis, jis vienas pirmųjų apibrėžė Rytų ir Vakarų Sibiro sąvokas. Taip pat Getingene išleido 4 tomus savo ekspedicijos dienoraščių „Kelionė po Sibirą nuo 1741 iki 1743 m.“ Šiuo veikalu pasipiktino Rusijos valdžia, nes jame nepalankiai buvo atsiliepiama apie valdžios vykdomą politiką Sibire. Dėl šios priežasties cenzūra neleido knygos išversti į rusų k.. Mirus J. Gmelinui, jo rankraščius ir augalų kolekcijas nupirko Peterburgo akademija.
Pažymėdamas J. Gmelino mokslinį indėlį į botaniką, Karlas Linėjus jo garbei pavadino apie 60 augalų rūšių, pvz., larix gmelinii, gmelina, viola gmeliniana ir kt.
Nuorodos
| ||||||