John Maxwell Coetzee

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
John Maxwell Coetzee
J.M. Coetzee.JPG

Gimė 1940 m. vasario 9 d.
Keiptaunas, Pietų Afrikos sąjunga

Tautybė Pietų afrikietis, australas
Sutuoktinis(-ė) Philippa Jubber
Vaikai

Gisela, Nicolas


Veikla
rašytojas

Žymūs apdovanojimai

2003 m. Nobelio literatūros premija; 1983 m., 1999 m. Booker Prize

John Maxwell Coetzee (g. 1940 m. vasario 9 d.) yra PAR rašytojas ir profesorius. Dabar jis yra Australijos pilietis ir gyvena Adelaidėje, Pietų Australijoje. Coetzee nusipelnė kaip rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas, du kartus laimėjęs Bukerio prizą ir 2003 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

Vaikystė ir mokslai

Coetzee gimė Keiptaune, Keipo provincijoje, Pietų Afrikos sąjungoje 1940 m. vasario 9 d.[1] afrikanų kilmės tėvams.[2] Šeima kilusi iš XVII a. olandų emigrantų[3], o prosenelė iš motinos pusės buvo lenkė. Jo tėvas kartais dirbo advokatu, vyriausybei ar augino avis, o motina buvo mokytoja.[4][5] Namie buvo kalbama angliškai, bet su kitais giminaičiais Coetzee kalbėjo afrikanų kalba[4].

Savo vaikystę Coetzee praleido Keiptaune ir Vorčesteryje (Vakarų Kapas) kaip jis aprašė suliteratūrintuose memuaruose Vaikystė (Boyhood, 1997 m.). Šeima persikėlė į Vorčesterį Coetzee turint 8 metus, nes tėvas prarado postą valdžioje dėl nepritarimo Apartheidui[5]. Coetzee lankė Šv. Juozapo koledžą, katalikų mokyklą Keiptauno priemiestyje Rondeboše[6], o vėliau studijavo anglų kalbą ir matematiką Keiptauno universitete, kur gavo menų bakalaurą su pagyrimu iš anglų kalbos 1960 m., o 1961 m. – bakalaurą iš matematikos[7][8].

Coetzee vedė Philippa Jubber 1963 m.[9] ir išsiskyrė su ja 1980 m.[5] Santuokoje jis turėjo dukrą Gisela (gimė 1968 m.) ir sūnų Nicolas (gimė 1966 m.), kuris žuvo per nelaimingą atsitikimą 1989 m.[5][9][10][11][12]

Karjera

1962 m. Coetzee persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur dirbo kompiuterių programuotoju IBM Londone ir gyveno iki 1965 m.[4] Ten jis apsigynė magistro laipsnį, parašęs diplominį darbą apie Ford Madox Ford romanus, Keiptauno universitete 1963 m.[4] Tuos įvykius jis aprašė antrame memuarų tome Jaunystė (Youth, 2002 m.).

1965 m. Coetzee atsidūrė Teksaso universitete JAV pagal Fulbright programą ir 1969 m. gavo daktaro laipsnį lingvistikos srityje už Samuel Beckett kūrinių kompiuterinę lingvistinę analizę. 1968 m. jis pradėjo dėstyti anglų literatūrą Niujorko universitete iki 1971 m. Čia jis pradėjo savo pirmą romaną Dulkių kraštai. Coetzee bandė gauti JAV pilietybę, bet prašymas nebuvo patenkintas dėl jo dalyvavimo protestuose prieš Vietnamo karą. 1970 m. kovą Coetzee su 44 universiteto nariais užėmė Hayes salę ir buvo suimtas už įsilaužimą. Jis grįžo į PAR Keiptauno universitete dėstyti anglų literatūros. Jis tapo Bendros literatūros profesoriumi 1983 m. ir literatūros nusipelnusiu profesoriumi 19992001 m. Atsistatydinęs jis persikėlė į Adelaidę, kur tapo Dorothy Driver nusipelnusiu tyrimo bendradarbiu Adelaidės universitete[13], kur ji dirba. Coetzee buvo Socialinės Minties komitete Čikagos universitete iki 2003 m.[14] Be savo romanų, jis išleido kritikos straipsnių, vertimus iš olandų ir afrikanų kalbų.[15]

2006 m. kovo 6 d. John Maxwell Coetzee tapo Australijos piliečiu.[13]

Šaltiniai

  1. Attridge, Derek (2004). J. M. Coetzee and the Ethics of Reading: Literature in the Event. Chicago: University of Chicago Press.
  2. Richards Cooper, Rand. "Portrait of the writer as an Afrikaner", New York Times, 2 November 1997. Nuoroda tikrinta 2009-10-09.
  3. "A Nobel calling: 100 years of controversy", The Independent, 14 October 2005. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Head, Dominic (2009). The Cambridge Introduction to J. M. Coetzee. Cambridge: Cambridge University Press, 1–2.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Price, Jonathan (Autumn 2000). "J.M. Coetzee." Emory University. Nuoroda tikrinta 2009-08-01.
  6. Lowry, Elizabeth. "J. M. Coetzee's ruffled mirrors", Times Literary Supplement, 22 August 2007. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  7. Easton, John, Friedman, Allan; Harms, William; Koppes, Steve; Sanders, Seth. "Faculty receive DSPs, named professorships", University of Chicago Chronicle, 23 September 2003. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  8. "Professor John "JM" COETZEE." Who's Who of Southern Africa. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  9. 9,0 9,1 "J. M. Coetzee." The Nobel Foundation: 2003. Nuoroda tikrinta 2009-08-01.
  10. Gallagher, Susan (1991). A Story of South Africa: J. M. Coetzee's Fiction in Context. Cambridge, MA: Harvard University Press.
  11. Scanlan, Margaret. „Incriminating documents: Nechaev and Dostoevsky in J. M. Coetzee's The Master of St Petersburg“. Philological Quarterly, 76 (4), 463–477 (1997). 
  12. Pearlman, Mickey. "J.M. Coetzee again sheds light on the 'black gloom' of isolation", Star Tribune, 18 September 2005, p. 14F. Nuoroda tikrinta 2009-09-01.
  13. 13,0 13,1 "JM Coetzee becomes an Australian citizen", Mail & Guardian, 2006-03-06. Nuoroda tikrinta 2011-08-31.
  14. Richmond, Chris (2007). “John M. Coetzee”, Badge, Peter Nobel Faces: A Gallery of Nobel Prize Winners. Weinheim: Wiley-VCH, 428–429.
  15. "The reclusive Nobel Prize winner: J. M. Coetzee." South African Tourism. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+10275-79=10196 wiki spaudos ženklai).