Jokūbas Sobieskis

Jokūbas Sobieskis
Sobieskiai
Herbas „Janina“
Gimė	1590 m. gegužės 5 d. Žovkva
Mirė	† 1646 m. birželio 23 d. Žovkva
Tėvas	Marekas Sobieskis
Motina	Jadvyga Snopkovskaitė
Sutuoktinis(-ė)	Sofija Teofilė Danilovič
Vaikai	Marekas, Jonas Sobieskis, Sofija, Kotryna, Ana Rozalija, Stanislavas, Stanislavas
Vikiteka	Jokūbas SobieskisVikiteka

Jokūbas Sobieskis (Jakub Sobieski; 1590 m. gegužės 5 d., Žovkva – 1646 m. birželio 23 d., Žovkva) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lenkijos magnatas, Krokuvos kaštelionas, karaliaus Jono Sobieskio tėvas.

Biografija

Lenkijos bajorų Sobieskių giminės atstovas, herbo „Janina“ savininkas. Liublino kašteliono ir vaivados Mareko Siobieskio (apie 1550-1605) sūnus nuo pirmos santuokos su Jadvyga Snopkovskaite (1556/1559-1588/1589). Dėka santuokos su Sofija Teofile, Danilovičių giminės paveldėtoja, paveldėjo valdas jo senelio, Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkevskio, įskaitant Žovkvos pilį ir patį Žovkvos miestą.

Jokūbas Sobieskis mokėsi Jogailos ir Zamoistės akademijose (1604-1606). 1607 metų pavasarį jis išvyko į Prancūziją, kur tęsė savo mokslus ketverius metus Paryžiuje. Skaitė senovės ir tuometinių autorių darbus, poetų, juristų ir istorikų. Išmoko Prancūzų, Italų ir Ispanų kalbas, taip pat sužinojo Prancūzijos kultūrą ir papročius. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, lankėsi Prancūzijos karaliaus dvare, kur buvo priimtas Henriko IV, buvo jo nužudymo liudininku, dalyvavo laidotuvėse ir naujojo karaliaus - Liudviko XIII karūnacijoje. Taip pat keliavo po Angliją, Olandiją ir Vakarų Vokietiją. 1611 metų vasarį Jokūbas Sobieskis išvyko į ilgą kelionę, kurios metu aplankė Ispaniją, Portugaliją Pietų Prancūziją, Savoją, Italiją (praleido 1612 metų žiemą Romoje) ir Austrją. Savo kelionės metu susitiko su Anglijos karaliumi Jokūbu I Stiuartu, Olandijos štathalteriu Moricu Oranskiu, Ispanijos karaliumi Pilypu III, Romos popiežiumi Povilu V, Vokietijos imperatoriumi Motiejumi I, susipažino su daugeliu Europos mokslininkų, politikų, bajorų ir karinių vadų. Jokūbas vedė kelionės dienoraštį, kuriame aprašė savo kelionę.

Jaunystėje Jokūbas Sobieskis keliavo po visą Europą, tame tarpe 1611 metais aplankė Lioną. Sugrįžęs į tėvynę jo įtaka pradėjo augti. Užėmė eilę stambių ATR valstybinių pareigybių. Jam priklausė aštuonios seniūnijos, iš kurių jis gaudavo didelį pelną, didindamas Sobieskių giminės padėtį. 1623-1632 metais septynis kartus buvo renkamas į seimus. 1623, 1626, 1628 ir 1632 metais Jokūbas Sobieskis keturis kartus buvo išrinktas seimo maršalka.

Buvo labai dėmesingas savo patarimais ir buvo labai gerbiamas. Jis buvo daugelio komitetų narys, dažnai veikė kaip tarpininkas arba kaip vaikų-našlaičių gynėjas. Bendrai palaikė karališkąją politiką, bet visada gynė bajorų interesus ir pasisakė už religinę toleranciją.

Zločivo pilis

Ternolipio pilis Ternopilyje

1617-1618 metais karaliaus dvariškis Jokūbas Sobieskis dalyvavo Lenkijos karalaičio Vladislovo Vazos nesėkmingoje karinėje kampanijoje į Rusijos valstybę. 1618 metais dalyvavo derantis ir sudarant Deulino paliaubas su Rusijos valstybe. 1621 metais dalyvavo sutriuškinant turkų-totorių armiją Chotyno mūšyje. Vėlesniais metais, dalyvavo beveik visuose ATR karuose prieš rusus, turkus, Krymo totorius, Švedus, ir sukilusius Ukrainos kazokus. 1635 metais Jokūbas Sobieskis dalyvavo sudarant Štumsdorfo paliaubas su Švedija. Įėjo į karaliaus Vladislovo IV vazos karinės tarybos sudėtį (1632-1648).

Chotyno mūšio metu Jokūbas Sobieskis vedė dienoraštį, kuris pasitarnavo kaip pagrindinis šaltinis Vaclovo Potockio epinei poemai.

1646 metais gavo Krokuvos kašteliono pareigybę, kuri skaitėsi aukščiausia pasaulietine valstybine ATR pareigybė. Prieš savo mirtį pradėjo konfliktuoti su karaliumi Vladislovu IV ir prieštaravo planuojamam karui su Turkija.

1646 metų birželio 23 d. 56-metis Krokuvos kaštelionas Jokūbas Sobieskis mirė nuo širdies priepuolio savo dvare - Žovkve. Palaidotas Šv. Lavrentijaus bažnyčioje.

Valstybės tarnyba

Užimamos pareigybės – karaliaus dvariškis (1617), Karūnos didysis raikytojas (1627), Karūnos didysis pataurininkas (1636), Belzo (1638-1641) ir Rusios vaivada (1641-1646), Krokuvos kaštelionas (1646), Terebovelsko, Krasnostavsko, Javorovo, Strijsko, Kalušos, Baro, Tucholio ir Gnevo seniūnas.

Šeima

Jokūbas Sobieskis buvo vedęs du kartus. 1620 metais pirma santuoka buvo su Mariana Višnioveckaite (1600-1624), Belsko ir Rusios vaivados Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564-1641) ir Anos Zagorovskaitės vyresnę dukterį, nuo santuokos su kuria turėjo dvi dukteris, kurios mirė vaikystėje.

1627 metais vedė antrą kartą Sofiją Teofilę Danilovič (1607-1661), Rusios vaivados Ivano Danilovičiaus (apie 1570–1628) nuo antros santuokos su Sofija Žolkevskaite, dukterį. Vaikai:

• Marekas (1628 gegužės 24 - 1652 birželio 3), Jarovsko ir Krasnostavsko seniūnas
• Jonas Sobieskis (1629 rugpjųčio 17 - 1696 birželio 17), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674-1696)
• Sofija (1630 kovo 19 - mirė vaikystėje)
• Kotryna (1634 sausio 7 - 1694 rugsėjo 29), 1-mas vyras nuo 1650 metų Sandomiro ir Krokuvos vaivada, Ostrogiškių ordinatas, kunigaikštis Vladislavas Dominykas Zaslavskis (1616-1656), 2-ras vyras nuo 1658 metų Lietuvos lauko etmonas ir Lietuvos pakancleris, kunigaikštis Mykolas Kazimieras Radvila (1625-1680)
• Ana Rozalija (1636 rugpjūčio 5 - 1655 vasario 16/kovo 12), Benediktų vienuolyno vienuolė, Lvove
• Stanislavas (1638 kovo 29 - mirė vaikystėje)
• Stanislavas (1641 rugsėjo 16 - mirė vaikystėje)

Nuorodos

• Genealogija

Postas
Prieš tai: Konstantinas Višnioveckis	Belzo vaivada 1638–1641	Po to: Kšyštofas Konecpolskis
Prieš tai: Konstantinas Višnioveckis	Rusios vaivada 1641–1646	Po to: Jeremijus Mykolas Višnioveckis

---