Jonas Šimėnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Šimėnas
Jonas Šimėnas.jpeg

Gimė 1953 m. liepos 31 d. (65 m.)
Anykščių rajono Papilių kaime

Sutuoktinis(-ė) Vyda Jadvyga
Vaikai

Paulius, Liutauras, Jonas


Veikla
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, geologas, gamtininkas, politikas
Pareigos Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas
Partija TS-LKD

Išsilavinimas Vilniaus universitetas, hidrografo ir inžinieriaus geologo specialybė

Turinys

Jonas Šimėnas (g. 1953 m. liepos 31 d. Anykščių rajono Papilių kaime) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, geologas, gamtininkas, politikas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Jonas Šimėnas ir Stasė Šimėnienė (19152013). Sesuo Danutė Šimėnaitė-?.

19601964 m. mokėsi Antalinos, Anykščių raj. pradinėje mokykloje, 19641968 m. – Surdegio, Anykščių raj. aštuonmetėje mokykloje, 19681969 m. – Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, 19691971 m. baigė Viešintų, Anykščių raj. vidurinę mokyklą. 19711973 m. toliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje technikos mokykloje, įgijo geologinio gręžimo meistro specialybę.

19731978 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo inžinieriaus geologo-hidrogeologo išsilavinimą. Studijuodamas 19741977 m. jis buvo Vilniaus universiteto turistų klubo pirmininkas.

19781980 m. J. Šimėnas dirbo Lietuvos geologijos valdybos Vilniaus kompleksinėje geologinėje ekspedicijoje geologu. Jis parengė geologinę nuotrauką Elektrėnų–Vilniaus ruože (19781981 m.).

19801981 m. jis buvo naftos žvalgybos ekspedicijos Gargžduose (Klaipėdos raj.) vyresnysis geologas, 19821990 m. – Jūrinio geologinio būrio viršininkas. Jis atliko Baltijos jūros dugno geologinį kartografavimą, sudarė Baltijos jūros dugno geologinę nuotrauką Lietuvos ekonominėje zonoje (19811990 m.).

19881990 m. J. Šimėnas buvo Lietuvos Sąjūdžio Gargždų skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys.

19901992 m. jis buvo Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas. J. Šimėnas dalyvavo rengiant aplinkos apsaugos, mokesčių už aplinkos teršimą, mokesčių už gamtos išteklius įstatymus. Jis inicijavo saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje sukūrimą, įteisinant 3 nacionalinius, 30 regioninių parkų ir 1 gamtos rezervatą (1992 m.).

Parlamentinio darbo įgūdžius 1990 m. jis gilino Švedijos parlamente. 1994 m. stažavosi Prancūzijos Sarto departamente, studijavo Prancūzijos valdymo decentralizavimą.

19921996 m. J. Šimėnas buvo Seimo krikščionių demokratų frakcijos referentas, Seimo nario Algirdo Saudargo padėjėjas. 1996 m. jis dirbo Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiuoju specialistu, kartu su autorių kolektyvu parengė Valstybinę aplinkos apsaugos strategiją (1996 m.).

19962000 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Utenos vienmandatėje apygardoje. J. Šimėnas buvo Krikščionių demokratų frakcijos narys, Gamtos apsaugos komiteto narys (19961999 m.), Aplinkos apsaugos komiteto narys (19992000 m.), Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narys (19992000 m.). Jis rengė aplinkosauginių įstatymų projektus, atliekų tvarkymo teisinę bazę (Atliekų tvarkymo ir kitus įstatymus). 2000 m. jis inicijavo ir parengė teisės aktus, reglamentuojančius biokuro gamybą ir naudojimą (Biokuro įstatymas, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio, Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymų pataisos).

20002004 m. J. Šimėnas dirbo bendrovės "Stumbras" konsultantu Biokuro programos klausimais. Jo veikla buvo susijusi su Šilutės spirito gamyklos rekonstravimu ir pritaikymu gaminti bioetanolį: jis sukūrė ir praktiškai įdiegė biokuro teisinius ekonominius pagrindus, pradėjo bioetanolio gamybą.

20052008 m. jis buvo uždarosios akcinės bendrovės "Bionovus" Mokslinių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas bei Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos "Litbioma" direktorius. Jis užsiėmė biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra, energetinių plantacijų populiarinimu.

J. Šimėnas buvo 20082012 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše. Jis buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, 20082012 m. – šio komiteto pirmininkas, kol iš pareigų buvo atstatydintas, buvo Atominės energetikos komisijos narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, keliolikos parlamentinių grupių narys.

J. Šimėnas dalyvavo 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kaip Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų remiamas kandidatas šios partijos sąraše ir vienmandatėje Anykščių-Kupiškio apygardoje, bet nebuvo išrinktas.

Nuo 2012 m. lapkričio 17 d. J. Šimėnui kaip neturinčiam pajamų Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė Signataro rentą.

Jis stažavosi Švedijos Karalystės parlamente demokratinių sprendimų parengimo ir priėmimo klausimais (1991 m.), Prancūzijoje, Sarto departamente, domėjosi Prancūzijos administracinio teritorinio suskirstymo, valdžių padalijimo decentralizacija (1994 m.), JAV Kongrese gilinosi į JAV demokratijos principus, centrinės bei valstijų valdžių teises ir funkcijas (1999 m.).

J. Šimėnas yra Lietuvos geologų sąjungos tarybos narys, buvo šios tarybos pirmininkas (nuo 2001 m.). Jis yra nevyriausybinės organizacijos "Už pilietinę visuomenę" valdybos narys, choro "Ave verum" prezidentas, Vilniaus anykštėnų sambūrio narys.

J. Šimėnas paskelbė keliolika straipsnių aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių racionalaus panaudojimo, biokuro ir bioenergetikos plėtros temomis, parengė ir skaitė pranešimus šiomis temomis mokslinėse konferencijose.

19952008 m. J. Šimėnas buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos narys, kiek laiko ėjo ir šios partijos valdybos nario pareigas. Po partijų susijungimo 2008 m. jis yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.

Jis dalyvavo ekspedicijoje "Kraslagas 12" Prezidento Aleksandro Stulginskio tremčiai atminti Krasnojarsko krašte (Rusija, 2012 m.).

J. Šimėno iniciatyva ir jam remiant Papiliuose pastatytas kryžius Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui su Motinos Marijos ir Šv. Kazimiero skulptūromis (autorius – Pranas Petronis, 2010 m.), koplytėlė ir Šv. Florijono skulptūra (2012 m.).

Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę J. Šimėnas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Generalinė miškų urėdija jį apdovanojo "Auksinio ąžuolo lapo" medaliu (2010 m.). Už atsinaujinančios energetikos plėtrą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas jį apdovanojo Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012 m.). Lietuvos Respublikos 100-mečio proga jis apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės "Šimtmečio anykštėno" atminimo ženklu (2018 m.).

Laisvalaikį skiria žygeivystei ir kelionėms, folklorui, fotografijai, mėgsta būti gamtoje ir ją stebėti, tyrinėja krikščioniškąją filosofiją, mėgsta sakralinę muziką. Moka rusų, anglų ir prancūzų kalbas.

Vedęs, žmona Vyda Jadvyga Šimėnienė – gydytoja laborantė. Sūnūs: Jonas Šimėnas (g. 1977 m.), Liutauras Šimėnas (g. 1982 m.) – žemdirbys ūkininkas ir Paulius Šimėnas (g. 1988 m.).

Biografija

19601964 m. mokėsi Antalinos pradinėje mokykloje, 1964–1968 m. – Surdegio aštuonmetėje mokykloje, 1968–1969 m. – Panevėžio internatinėje sporto mokykloje, 1969–1971 m. – Viešintų vidurinėje mokykloje, 1971–1972 m. – Vilniaus 21-ojoje technikos mokykloje, 19731978 m. studijavo VU Gamtos mokslų fakultete. 1978–1980 m. – Vilniaus kompleksinės geologų ekspedicijos geologas, 1980–1981 m. – naftos žvalgybos ekspedicijos vyresnysis geologas, 19821990 m. – Jūrinio geologinio būrio viršininkas.

1990–1992 m. – LR AT-Atkuriamojo Seimo deputatas, Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, 19931996 m. – LR Seimo nario A. Saudargo sekretorius padėjėjas, 1996–2000 m. Aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas, nuo 2008 m. – LR Seimo narys.[1]

Kontraversija dėl galimo interesų konflikto

Nuo 2005 m. iki 2008 metų, kada prisiekė ir tapo LR Seimo nariu, Jonas Šimėnas buvo Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ direktorius. Rūpinosi biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra, energetinių plantacijų diegimu.[2]

Seime kaip koalicijos atstovas buvo išrinktas Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininku. Eidamas šias pareigas susilaukė kritikos dėl galimų interesų konfliktų siūlant teisės aktų projektus, susijusius su miškų tvarkymu[3], alternatyvių išteklių propagavimu[4], hidroenergetikos plėtra[5] ir kitose galimai su ankstesne veikla besikertančiose srityse[6].

Šaltiniai



Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: