Jonas Šurna

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Šurna

Gimė 1865 m. sausio 2 d.
Prievačkos k., Naujamiestis
Mirė 1930 m. balandžio 20 d. (65 m.)
Deltuva, Ukmergės apskritis

Veikla
kunigas, švietėjas, visuomenininkas

Alma mater 1888 m. Kauno kunigų seminarija

Jonas Šurna (1865 m. sausio 2 d., Prievačkos k., Naujamiesčio parapijoje, Panevėžio rajonas – 1930 m. balandžio 20 d. Deltuvoje, Ukmergės apskritis) – Lietuvos kunigas, švietėjas, visuomenininkas.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Nikodemas Šurna ir Uršulė Briedytė-Šurnienė – valstiečiai žemdirbiai.

Buvo pakrikštytas Naujamiesčio bažnyčioje 1865 m. sausio 12 d., krikštijo kunigas Jonas Balandis.

Mokėsi Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijoje. 1888 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją.

1888 m. sausio 6 d. buvo įšventintas kunigu.

18881889 m. J. Šurna tarnavo vikaru Kauno Šv. Kryžiaus parapijoje, 18891892 m. buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 18921896 m. – Pašvitinio (Pakruojo raj.) parapijos vikaras.

18961902 m. jis buvo Vandžiogalos (Kauno raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonas. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu J. Šurna garsėjo tarp kunigų lietuviškomis patriotinėmis nuotaikomis. 1897 m. Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis buvo paskyręs J. Šurną Kauno dekanato dekanu, bet 1898 m., carinės Rusijos valdžios spaudžiamas, turėjo jį iš šių pareigų atleisti.

19031916 m. jis tarnavo Šėtos (Kėdainių raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonu. 1910 m. Šėtoje jis pakrikštijo 4 stačiatikius ir taip pateko į carinės Rusijos valdžios nemalonę, buvo nubaustas 25 rublių bauda. Šėtoje jis principingai sustabdė šio krašto lenkinimą.

Paskirtas 1916 m. pradžioje, 19161918 m. J. Šurna buvo Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas. Jo iniciatyva laikinais stogeliais buvo užtaisyti Pirmojo pasaulinio karo metais nuversti bažnyčios bokštai. Anykščiuose jis ugdė vikarus: 1916 m. trumpai – Petrą Račą, 19161918 m. – Juozapą Norvilą.

1917 m. kaip Krikščionių demokratų sąjungos atstovas ir Anykščių klebonas jis dalyvavo Vilniaus konferencijoje.

1918 m. vasarą Anykščiuose įsteigus "Pavasario" draugijos kuopą, J. Šurna buvo išrinktas į jos valdybą ir pirmininku, tačiau šios draugijos veiklos nespėjo išplėtoti, nes rugpjūtį iš parapijos buvo iškeltas ir iš Anykščių į Deltuvą išvyko kartu su vikaru Juozapu Norvila.

19181927 m. jis buvo Deltuvos (Ukmergės raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonas, senatvėje nuo 1927 m. iki gyvenimo pabaigos liko šios parapijos altarista.

Gyvendamas ir tarnaudamas Deltuvoje, J. Šurna dalyvavo bendruomenės gyvenime, jo iniciatyva 1925 m. buvo pakeista prastos reputacijos, prasigėrusi Deltuvos valsčiaus valdyba. Jis rūpinosi "Angelo Sargo" vaikų religinės organizacijos veikla, platino katalikišką spaudą, pasižymėjo kaip darbštus, malonus ir patriotiškas dvasininkas.

Amžininkų prisiminimuose išliko kaip tvirtas, bet švelnus, malonus ir mandagus dvasininkas.

Mirė 1930 m. balandžio 20 d. (Velykų rytą) Deltuvoje (Ukmergės raj.). Palaidotas Deltuvos bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina paminklas – Laiminančio Kristaus statula ant aukšto akmeninio postamento su įrašais: "A. + A. / Kun. Jonas / Šurna / mirė 1930 m. / balandžio 20 d. / Klebonavo 12 m. Deltuvoje" ir "Palaiminti mirusieji, kurie / miršta Viešpatyje, nes jų / darbai juos seka. Apr. 14, 13."

Biografija

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1888 m. baigė Kauno Žemaičių kunigų seminariją. 1888 m. sausio 6 d. įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje. Paskui buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras, 18951897 m. Pašvitinio (Pakruojo raj.) Švč. Trejybės parapijos vikaras. Apie 1897 m. ir vėliau buvo Vandžiogalos (Kauno raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonas.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu garsėjo lietuviškomis patriotinėmis nuotaikomis. 1897 m. Žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis buvo jį paskyręs Kauno dekanato dekanu, bet 1898 m., Rusijos valdžios spaudžiamas, iš šių pareigų atleido. Iki 1915 m. tarnavo klebonu Šėtos (Kėdainių raj.) Švč. Trejybės parapijoje. Čia 1910 m. jis pakrikštijo 4 stačiatikius ir už tai Rusijos valdžios nubaustas 25 rublių bauda. 1916 m. pradžioje – 1918 m. rugpjūčio mėn. Anykščių Šv. Mato parapijos klebonas. Jo iniciatyva laikinais stogeliais užtaisyti Pirmojo pasaulinio karo metais nuversti bažnyčios bokštai.

1917 m. kaip Krikščionių demokratų sąjungos atstovas ir Anykščių klebonas dalyvavo Vilniaus konferencijoje. 1918 m. vasarą Anykščiuose įsteigus „Pavasario“ draugijos kuopą, išrinktas jos pirmininku, tačiau rugpjūtį iš Anykščių parapijos iškeltas į Deltuvą. 1918–1927 m. Deltuvos (Ukmergės raj.) Švč. Trejybės parapijos klebonas, nuo 1927 m. šios parapijos altarista. Deltuvoje dalyvavo bendruomenės gyvenime, jo iniciatyva 1925 m. pakeista valsčiaus valdyba. Rūpinosi „Angelo Sargo“ vaikų sąjungos veikla, platino katalikišką spaudą. Palaidotas Deltuvos bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+7389-0=7389 wiki spaudos ženklai).