Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Jonas Balžekas (1925)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Jonas Balžekas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Balžekas
Jonas Balžekas.png
Jonas Balžekas 2011 m.

Gimė 1925 m. vasario 4 d.
Nuotekų kaimas, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis
Mirė 2012 m. balandžio 16 d.
Vilnius

Veikla
mokslinė, visuomeninė
Sritis žemės ūkis, agronomija, bitininkystė, Kedainių r.
Pareigos
  • 1950-1953 Kauno sodininkystes ir daržininkystes technikumo dėstytojas

  • 1954-1955 Lietuvos žemės ūkio akademijos asistentas

  • 1955-1959 Radviliškio bandymų stotyje mokslo darbuotojas

  • 1959-1972 Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) vyresnysis mokslinis darbuotojas

  • 1972-1984 LŽI Bitininkystės sektoriaus vedėjas

  • 1984-1993 LŽI Bitininkystės skyriaus vedėjas, vyriausias mokslo darbuotojas


Išsilavinimas
  • 1931-1939 Nuotekų, Lyduokių pradžios mokykla, moksleivis

  • 1939-1945 m. Antano Smetonos gimnazija Ukmergėje, moksleivis

  • 1945-1950 Lietuvos žemės ūkio akademija Agronomijos fakultetas, studentas

  • 19xx-19xx <> universitetas <> fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1954 Žemės ūkio (biomedicinos) mokslų kandidatas

  • 1984 Žemės ūkio (biomedicinos) mokslų daktaras (habilituotas)

Jonas Balžekas (1925 m. vasario 4 d. Nuotekų kaimas, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis - 2012 m. balandžio 14 d. Vilniuje) – agronomas, bitininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai – Antanas Balžekas, Antano (1900 - 1937), 1929 m. emigravo į Braziliją, vėliau į Argentiną, dirbo anglių kasykloje. Siųsdavo pinigų šeimai Lietuvoje išlaikyti. 1934 m. susirgo tuberkulioze ir grįžo į Lietuvą.
– Marijona Balžekienė (iki 1923 m. Morkūnaitė, 1906 – 1998). Ūkininkavo septyniuose hektaruose žemės, vėliau dirbo kolūkyje. Jos brolis - Simonas Morkūnas, kunigas, prelatas, senelių namų Kaune įkūrėjas, Prisikėlimo bažnyčios Kaune statybų organizatorius ir lėšų sumanytojas. Labai pagelbėjo sesers Marijonos šeimos išgyvenimui.
Brolis – Bronius Balžekas (1928 – 1974), 1952 m. baigė Alytaus žemės ūkio mokyklą dirbo Kaišiadorių rajone agronomu, dirbo kolūkyje Ukmergės rajone.
Sesuo – Valerija Balžekaitė (nuo ... m. Minikevičienė, g. 1930 m.), 1956 m. baigė Kauno kulinarijos mokyklą. Dirbo restoranuose Jurbarke, vėliau specializavosi šakočių gamyboje.

Šeima – žmona Matilda Balžekienė (iki 1952 m. Radzevičiūtė, 1924 - 2000). 1948 m. baigė dailiųjų amatų mokyklą, 1952 m. Kauno sodininkystės ir daržininkystės technikumą. Dirbo Radviliškio bandymo stotyje laborante, vėliau LŽI eksperimentiniame ūkyje bitininke, namų šeimininke.
VaikaiJonas Balžekas (g. 1952 m. vasario 6 d. Kaune), agronomas - bitininkas, mokslininkas (LŽŪA, 1970-1975), 1975-2016 m. Mokslinis bendradarbis, bitininkystės sektoriaus vedėjas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institute 2009 - 2016 m. 1994 -2003 m. dirbo Šveicarijoje, firmoje Bienen-Meier, buvo atsakingas už vietinių Nigra bičių išlaikymą dirbtinio apsėklinimo metodu.
– Valentinas Balžekas (1952 m. vasario 6 d. Kaune - 2012 m. ...), inžinierius (KPI, 1970-1975) dirbo inžinieriumi Alytaus vyno gamykloje, Alytaus eksperimentinio skydinių namų statybos kombinate.
Remigijus Balžekas (g. 1957 m. spalio 1 d. Radviliškyje), pedagogas, nusipelnęs Lietuvos lauko teniso treneris, išugdęs geriausią šios sporto šakos žaidėją Ričardą Berankį. (VPI, 1975 – 1981). Dirbo Šiaulių teniso mokyklos direktoriumi, įkūrė Balžeko teniso mokyklą Vilniuje, ruošia aukšto meistriškumo sportininkus.
– Jolita Balžekaitė (g. 1962 m. liepos 22 d. Kėdainiuose), farmacininkė (KMI, 1980-1983). 1990 m. išvyko į JAV, dirbo Balzeko muziejuje, turistinėse ir nekilnojamo turto agentūrose. Turi Amerikos pilietybę.

Mokslo keliu

1937 m. mirė Jono tėvas, o jam buvo 11 metų. Būdamas 3 - 5 metų didesnę laiko dalį praleisdavo pas senelius Valtūnų kaime. Senelis buvo bitininkas, laikė 15 bičių šeimų kelminiuose aviliuose. 1939 m. paskutinį avilį atidavė Jonui, buvo pirmasis jo bitininkystės mokytojas.

1932 m. Jonas pradėjo lankyti Nuotekų pradžios mokyklą. Prasidėjo naujas gyvenimas. Per pirmus dvejus metus išmoko skaityti ir rašyti. Būdamas ketvirtame skyriuje įstojo į Jaunųjų ūkininkų ratelį. 1938-1939 m. Lyduokių mokykloje baigė šešis skyrius. Nuotekų jaunųjų ūkininkų ratelis 1939 m. referatų ruošimo konkurse laimėjo trečią vietą ir laimėjo kelionę po Lietuvą. Ši užklasinė veiklos forma turėjo ženklų poveikį specialybės pasirinkimui ir tolesniam gyvenimui. Kartą per savaitę į mokyklą atvykstantis kunigas, vaikų sąmonėje sugebėjo įdiegti meilę Dievui, artimui, tėvynei, tėvams.

1939-1945 m. mokėsi Ukmergės Antano Smetonos vardo gimnazijoje. Pamokos prasidėdavo malda. Berniukų ir mergaičių būdavo po dvi klases. Kasdien pėsčiomis reikėdavo nueiti ir grįžti po 8 km. Už mokslą kasmet reikėjo mokėti po 150 Lt. Nors mokslas gimnazijoje buvo pradėtas nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau aštuonis gimnazijos skyrius teko pabaigti jau rusų okupuotame krašte ir jų pervadintoje vidurinėje mokykloje. Baigėsi karas. Pradėjo veikti aukštosios mokyklos. Šį labai sunkų laikotarpį išgyventi teikdamas paramą padėjo kunigas Simonas Morkūnas.

Studijų metai

1945-1950 m. mokslas Lietuvos žemės ūkio Akademijoje Agronomijos fakultete. Šiuo laikotarpiu vyko akademijos persikraustymas iš Dotnuvos į Kauną. Daug darbo reikėjo įdėti komplektuojant laboratorijas, auditorijas, bendrabučius. Už mokslą mokėti nereikėjo, gaudavo stipendiją. Prisidurdavo pinigų dirbdami: kraudami anglį iš baržų, iškraudami vagonus.

1949 m. atliko praktiką Baltarusijos sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties bitininkystės skyriuje. Tuo laiku buvo pradėta prievartinė kolektyvizacija. Studentai išklausę žemės ūkio įmonių organizavimo kursą buvo siunčiami į naujai organizuojamus kolūkius sudarinėti gamybinių planų. Kaimas buvo visapusiškai naikinamas, prasidėjo ūkininkų, kaimo inteligentijos tremtys. Prasidėjo partizaninis judėjimas.

1950 m. buvo apgintas diplominis darbas, suteikiantis mokslinio agronomo diplomą. Diplominio darbo vadovas buvo garsus mokslininkas prof. Jonas Kriščiūnas. 1950 m. Žemės ūkio akademijos 24–ąją agronomų laidą baigė 250 absolventų.

Mokslinė veikla

1950 m. pabaigus mokslus LŽŪA J. Balžekas buvo paliktas tęsti mokslus augalininkystės katedroje aspirantu pas prof. Joną Kriščiūną

1954 m. birželio 29 d. Jonas Balžekas LŽŪA apgynė žemės ūkio (zootechnikos) mokslų kandidato (atitinka dabartinį biomedicinos mokslų daktaro laipsnį) disertaciją tema: „Bičių reikšmė liucernos ir raudonųjų dobilų apdulkinime Lietuvos sąlygomis“ (vadovas J. Kriščiūnas) ir liko dirbti asistentu.

1955 m. Kauno karinis komisariatas trims mėnesiams pašaukė į kariuomenę Gaižiūnų poligone matomai dėl to kad atsisakė kvietimo eiti pirmininkauti į kolūkį ir pasakymo ,,kas sugriovė žemės ūkį tas tegul ir eina ir atstato“. Akademijos partiniam biurui tokie užsispyrėliai nepatiko. Todėl LŽŪA teko palikti ir ieškoti darbo kitur.

1955 m. J. Balžekas pradėjo dirbti Radviliškio pelkių bandymų stotyje mokslo darbuotoju. Tačiau buvo didelė trauka dirbti su bitėmis.

1959 m. padedant LŽI direktoriui Petrui Vasinauskui ir prof. Juozui Tonkūnui įsidarbino žemdirbystės institute vyresniuoju moksliniu darbuotoju ir pradėjo kurti mokslinį bitininkystės skyrių su tikslu vykdyti tyrimus aktualiais bitininkystės klausimais. Tuo metu institutas buvo palyginti nedidelis. Jam vadovavo plataus akiračio agronomai P. Vasinauskas, A. Būdvytis, kuriems rūpėjo Lietuvos žemės ūkis ir jo mokslas.

1983 m. lapkričio 21 d. Jonas Balžekas Maskvos Timiriazevo akademijoje apgynė habilitacinį darbą „Bičių produktyvumo didinimo būdai Baltijos respublikose, naudojant bites raudonųjų dobilų apdulkinimui (trifolium pratense L)“, už kurį buvo suteiktas Agrarinių mokslų (agronomijos) habilituoto daktaro vardas.

1983 m. lapkričio 21 d. apgynė Lietuvos respublikos zootechnikos mokslų habilituoto daktaro disertaciją „Bitininkystės produktyvumo padidinimas naudojant bites raudonųjų dobilų (Trifolium patense L.) apdulkinimui“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Maskvos K.Timiriazevo žemės ūkio akademija.

Visas darbo ir poilsio laikas buvo skiriamas bitininkystės klausimų sprendimui, įvairių seminarų, konferencijų organizavimui, vienijant bitininkus į Lietuvos Bitininkų sąjungą.(LBS).

1988 m. buvo iniciatorius atkurti LBS, o 1989 ji buvo atkurta ir prezidentu išrinktas Jonas Balžekas, kuriuo buvo1989–1991 m. ir 1994–2005 m. LBS veikla buvo aprašoma specialiame LBS leidinyje, kuris vadinosi Lietuvos bitininkų sąjungos veikla. Išleisti 7 leidiniai kuriuos parengė Jonas Balžekas. Daug prisidėjo kad Lietuva įstotų į tarptautinę bitininkų organizaciją Apimondia, kuri skatina visose šalyse mokslo ir ekonominį bitininkystės vystymasi. Jonas Balžekas iki pat gyvenimo pabaigos laikė 60 bičių šeimų, pats eksperimentavo varozės gydymo klausimais, mokė kitus bitininkus. Tokio atsidavusio ir tiek jėgų Lietuvos bitininkystei paskyrusio žmogaus vargu ar galima surasti.




19591985 m. Žemdirbystės instituto eksperimentiniame ūkyje sukomplektavo veislinį bityną – mokslinio tiriamojo darbo bazę. Su J. Straigiu ištyrė Lietuvos vietines bites.

19721975 m. Jurbarko ir Tauragės rajonų miškuose sukomplektavo vietinių bičių draustinį, Pervalkoje – izoliacinį bičių motinų poravimosi punktą. Sukūrė kompleksinio bičių naudojimo ir raudonųjų dobilų apdulkinimo technologijas.

Iš Viki

1950 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.

1984 m. žemės ūkio mokslų daktaras.

19531955 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas.

19551959 m. dirbo Radviliškio bandymų stotyje, 19591993 m. – Žemdirbystės institute.

19721984 m. instituto Bitininkystės sektoriaus, 19841993 m. Bitininkystės skyriaus vedėjas. 19591989 m. Lietuvos sodininkystės draugijos bitininkų sekcijos vadovas.

19891991 m. ir nuo 1994 m. Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.

Bibliografija

  • Bičių ūkis ir jo perspektyvos, 1978 m.
  • Bitės ir raudonieji dobilai sėklai, 1985 m.
  • Bitininkystė, su kt., 1970 m.
  • Bitininko žinynas, su kt., 1987 m.

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: