Jonas Balys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Balys
Jonas Balys.jpg

Gimė 1909 m. liepos 15 d.
Krasnava, Kupiškio valsčius
Mirė 2011 m. rugsėjo 9 d. (102 m.)
Ilinojus, JAV

Vaikai

Angela Laima Bergeron


Veikla
etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras, JAV lietuvis

Alma mater 1928 m. Lietuvos universitetas,
1933 m. Vienos universitetas

Žymūs apdovanojimai

Gedimino 4 laipsnio ordinas

Jonas Balys (1909 m. liepos 15 d. Krasnavoje, Kupiškio valsčius2011 m. rugsėjo 9 d.) – etnologas, folkloristas, spaudos darbuotojas, vienas žymiausių Lietuvos tautosakininkų, istorijos daktaras, JAV lietuvis.[1]

Biografija

1924 m. baigė Kupiškio progimnaziją, 1928 m. Panevėžio mokytojų seminariją. Mokytojų Petro Būtėno ir Jurgio Elisono paskatintas susidomėjo liaudies buitimi ir kultūra, seminarijoje vadovavo Tautotyros žinių ir senienų rinkimo draugijai.

1928 m. įstojo į Lietuvos universitetą, studijavo istoriją, etnologiją ir folklorą. Dalyvavo Tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ veikloje, 19291930 m. redagavo leidinį „Jaunoji Lietuva“. Vėliau tęsė studijas Graco universitete. 1933 m. baigė Vienos universitetą, už darbą „Der Schamanismus in Malakka und Indonesien“ gavo filosofijos daktaro laipsnį.

Metus stažavosi Suomijoje. Remdamasis A. Aarnės pasakojamosios tautosakos klasifikavimo principais, susistemino per 3 tūkstančius pasakų. Tuo pat metu parengė lyginamąją tautosakos studiją „Griaustinis ir velnias Baltoskandijos kraštų tautosakoje“ ir ją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apgynė kaip habilitacinį darbą, istorijos daktaras.[2]

19341935 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, Etikos katedros vyresnysis asistentas. 1935–1944 m. Lietuvių tautosakos archyvo vedėjas, įkūrė ir redagavo testinį leidinį „Tautosakos darbai“. 19421943 m. dėstė Vilniaus universitete, Tautotyros katedros vedėjas. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją Freiburge dirbo Vokiečių liaudies dainų archyve, 19461948 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge.

1948 m. persikėlė į JAV, iki 1952 m. dirbo Indianos universiteto instruktoriumi, 1952–1954 m. Šiaurės Amerikos Arktikos instituto mokslinis bendradarbis. 19561981 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 19511958 m. redagavo leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“, 1966 m. „Lituanistikos darbai“. 19701976 m. ir 19791980 m. tautininkų žurnalo „Naujoji viltis“ redaktorius. [3] 1979–1981 m. VLIK’o vicepirmininkas informacijos ir spaudos reikalams.

Mokslinė veikla

Lyginamuoju istoriniu metodu tyrinėjo tautosakos siužetus, jų geografinį paplitimą. Susistemino apie 16 tūkstančių autentiškų spausdintų ir Lietuvių mokslo draugijos fonduose bei Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraštinių lietuvių pasakų bei sakmių variantų. Sudarė tautosakos katalogų, parašė tautosakos studijų, parengė tautosakos rinkinių.

Nuo 1951 m. redagavo tęstinį leidinį „Lietuvių tautosakos lobynas“. 19641967 m. vadovavo Lituanistikos institutui, įkūrė tęstinį leidinį „Lituanistikos darbai“. Bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje, periodinėje spaudoje. Aktyviai reiškėsi lietuvių išeivijos visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. 19791981 m. VLIK vicepirmininkas.[4]

Bibliografija

  • Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas, 1936 m.
  • Lietuvių liaudies baladžių katalogas (Lithuanian Narrative Folksongs), 1954 m.
  • Indijos žodinė kūryba (The Oral Tales of India), su S. Thompsonu, katalogas, 1958 m.
  • Perkūnas lietuvių liaudies tikėjimuose, 1937 m.
  • Lietuvių liaudies baladės, 1938 m.
  • Lietuvių vestuvių papročiai (Litauische Hochzeitsbraeuche), 1946 m.
  • Liaudies magija ir medicina, 1951 m.
  • Baltų mitologija (Baltische Mythologie), su H. Biezaju, 1965 m.
  • Lietuvių liaudies pasaulėjauta tikėjimų ir papročių šviesoje, 1966 m.
  • Lietuvių sąmojus: Liaudies anekdotai, 1937 m.
  • Lietuvių liaudies sakmės, 1940 m.
  • Lietuvių dainos Amerikoje, 2 t. 1958–1977 m.
  • Suvalkiečių liaudies kūryba Amerikoje, 1988 m.
  • Raštai. Parengė Rita Repšienė, t. 1. Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998 m. ISBN 9986-513-32-4; t. 2. Vilnius, 2000 m. ISBN 9986-513-96-0; t. 3. Vilnius, 2002 m. ISBN 9955-475-30-7; t. 4. Vilnius, 2003 m. ISBN 9955-475-42-2; t. 5. Su Jono Balio spausdintų darbų bibliografija (19261993 m.), Vilnius, 2004 m. ISBN 9955-475-64-1

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. JAV mirė etnografas Jonas Balys
  2. Jonas Balys. Biografija. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
  3. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 51 psl.
  4. Rita Repšienė. Jonas Balys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 502 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 108% (+7742-574=7168 wiki spaudos ženklai).