Jonas Baranauskas

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jonas Baranauskas

    Gimė 1899 m. gegužės 19 d.
    Čivonių II k. (Kupiškio raj.)
    Mirė 1979 m. birželio 5 d. (80 m.)
    Anykščiuose

    Veikla
    Pedagogas, literatas prozininkas, dramaturgas, visuomenininkas

    Jonas Baranauskas ( 1899 m. gegužės 19 d., Čivonių II k., Kupiškio raj. – 1979 m. birželio 5 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape, kartu palaidota žmona ir duktė) – Pedagogas, literatas prozininkas, dramaturgas, visuomenininkas.

    Biografija

    Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1899 m. gegužės 31 d. Kai kuriuose asmens dokumentuose buvo nurodoma ir klaidinga data – 1901 m. gegužės 16 d., antkapiniame paminkle – klaidingi metai 1897 m.

    Tėvai: Kazimieras Baranauskas (18701975) ir Anelė Totorytė-Baranauskienė (1874 – apie 1905 ar 1907) – bežemiai valstiečiai.

    19101914 m. mokėsi Girvalakių (Kupiškio raj.) pradžios mokykloje.

    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1919 m. liepos J. Baranauskas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, iki 1920 m. liepos 9 d. tarnavo Antrosios pėstininkų divizijos štabe. Kaip savanoris jis gavo žemės Aukštaičių kaime (Kupiškio raj.), ten 1921 m. persikėlė gyventi jo tėvai.

    19201921 m. jis baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 19211923 m. – šešias klases Biržų gimnazijoje. 19231924 m. jis tęsė mokslą Olandijoje, kur Herenbergo vokiečių jėzuitų kolegijoje įgijo brandos atestatą. 19241925 m. Falkenberge (Švedija) jis studijavo filosofiją, 19251926 m. tęsė filosofijos studijas Padujos (Italija) saleziečių kolegijoje Convitto Manfresdini ESTE. Ten J. Baranauskas susipažino su saleziečių pradinėmis ir aukštesniosiomis bendrojo lavinimo ir specializuotomis mokyklomis, jų darbo, mokymo bei auklėjimo metodais. Pritrūkęs lėšų toliau studijuoti, 1926 m. jis grįžo į Lietuvą.

    19271930 m. jis studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje, įgijo humanitarinį istoriko išsilavinimą. Studijų metais J. Baranauskas įsitraukė į pavasarininkų veiklą, dalyvavo slaptoje studentų ateitininkų sąjungos Vytauto klubo veikloje. 1930 m. J. Baranauskas atstovavo Lietuvos studentų abstinentų korporacijai Rygos (Latvija) universiteto abstinentų šventėje.

    Už dalyvavimą pogrindinėje visuomeninėje veikloje studentas J. Baranauskas 1930 m. lapkričio 28 d. buvo suimtas ir įkalintas Varnių (Telšių raj.) priverčiamojo darbo stovykloje, 1931 m. gegužę teisiamas kunigų ir ateitininkų byloje, bet išteisintas ir paleistas. 1931 m. jis vėl tris savaites buvo kalintas Panevėžio sunkiųjų darbų kalėjime.

    Palikęs nebaigtas studijas, 19311933 m. J. Baranauskas dirbo mokytoju Krekenavoje (Panevėžio raj.), 19331939 m. buvo Panevėžio suaugusio jaunimo bendrojo lavinimo kursų vedėjas, 19331940 m. – ir Panevėžio vyskupijos kultūrinių jaunimo organizacijų vadas.

    1934 m. pabaigoje ji išlaikė baigiamuosius egzaminus Vytauto Didžiojo universitete, bet neparengė ir neapsigynė diplominio darbo.

    J. Baranauskas mokėjo 11 kalbų, geriausiai – prancūzų ir vokiečių, Nepriklausomos Lietuvos metais aplankė daugelį Europos šalių, domėdamasis tų kraštų mokyklomis, kultūrinėmis organizacijomis ir socialine situacija.

    Studijuodamas jis bendradarbiavo žurnale "Pavasaris", kur paskelbė pirmuosius draminius kūrinėlius – dviejų veiksmų komediją "Jurgio piršlybos" (išspausdinta žurnale "Pavasaris" 1930 m. 5–7 ir 9–10 numeriuose) ir 3 veiksmų dramą "Nuodėmingos vestuvės" (išspausdinta žurnale "Pavasaris" 1931 m. 17, 18 ir 20 numeriuose). Gyvendamas Panevėžyje, jis parašė ir išleido didžiausią savo kūrinį – 3 veiksmų 7 paveikslų melodramą "Likimo keliais" (1935 m., pirmąkart suvaidinta 1934 m.).

    Pirmosios sovietinės okupacijos metais J. Baranauskas su šeima pasitraukė iš Panevėžio ir gyveno Aukštaičiuose (Kupiškio raj.) ir Bygailiuose (Panevėžio raj.), išvengdamas represijų.

    1941 m. rudenį jam buvo pripažintas vidurinės mokyklos (gimnazijos) mokytojo cenzas ir teisė mokyti vokiečių kalbos ir literatūros. 19411943 m. J. Baranauskas buvo Skapiškio (Kupiškio raj.) progimnazijos, netrukus perkeltos į Pandėlį (Rokiškio raj.), jaunesnysis mokytojas. 1944 m. vasarą jis gyveno Kretingoje ir bandė pasitraukti į Vakarus, bet nespėjo, todėl 19441946 m. slapstėsi nuo sovietinių represijų, gyvendamas pas tėvus Aukštaičiuose (Kupiškio raj.), jo žmonai tuo metu dirbant mokytoja Mileikiškiuose, Anykščių raj..

    Nuo 1946 m. jis su šeima gyveno Anykščių rajone, 19461951 m. dirbo mokytoju Surdegyje. 1951 m. persikėlęs į Narkiškį, jis 19511956 m. dirbo pirmuoju naujos Gečionių septynmetės mokyklos direktoriumi, kol išėjo į pensiją.

    Nuo 1956 m. iki gyvenimo pabaigos jis gyveno Anykščiuose, kur šeima nusipirko namą.

    Vedė 1935 m., žmona Rozalija Švagždytė-Baranauskienė (19101981) – mokytoja. Duktė Regina Baranauskaitė (19361983) – teisininkė, teisėja, sūnus Gediminas Baranauskas (19392015) – pedagogas technologas. Anūkas Tomas Baranauskas (g. 1973 m.) – mokslininkas istorikas.

    Mirė 1979 m. birželio 5 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape, kartu palaidota žmona ir duktė. Kapą ženklina metalinis ažūrinis kryžius ant mūrinio postamento su įrašu.

    Lino Vidugirio, Vidmanto Jankausko ir Tomo Baranausko sudaryta išsami J. Baranausko biografija publikuojama "Kupiškėnų enciklopedijos" 1-ajame tome (2006 m.).

    Šaltiniai


    Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+6686-0=6686 wiki spaudos ženklai).