Jonas Beržanskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis
KlausutisBeržanskisJG.jpg

Gimė 1862 m. rugpjūčio 25 d.
Rusija Pluogų vienkiemyje, Viekšnių valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1936 m. liepos 12 d. (73 m.)
Lietuva Kaunas

Tėvai Jonas Beržanskis
Lietuvos kunigaikštis

Veikla
Lietuvos istorikas, žurnalistas, politinis bei visuomenės veikėjas

Alma mater Peterburgo universitetas

Vikiteka Jonas BeržanskisVikiteka

Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis (1862 m. rugpjūčio 25 d. Pluogų vienkiemyje, Viekšnių valsčius, Rusijos imperija – 1936 m. liepos 12 d. Kaune) – Lietuvos istorikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Gediminaičių kunigaikščio Jono Beržanskio vidurinysis sūnus. 1883 m. baigė Šiaulių vyrų gimnaziją. 1888 m. baigė Petrapilio universiteto matematikos fakultetą.

MB86-137Jonas Beržanskis.jpg

Išsilavinusiems lietuviams caro vyriausybė trukdė dirbti Lietuvoje. Todėl Jonas išvyko į Varšuvą ir ten susirado tarnybą. Čia jis susipažino su V. Kudirka, kartu su juo įsteigė laikraštį Varpas ir tapo vienu aktyviausių jo bendradarbių, pasirašydamas Dagio, j – b, Klausučio slapyvardžiais. 1889, 1890, 18921895 m. „Varpe“ skelbė publikacijas svarbiais to meto visuomeniniais klausimais. Vėliau atsidėjo istoriniams tyrinėjimams ir rečiau rašė į spaudą, pamažu nutolo ir nuo visuomeninio darbo. Daug laiko praleisdavo archyvuose, ieškodamas įrodymų, kad Pluogų Beržanskų giminė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonys, o jų giminės pilna pavardė – Gediminas-Beržanskis-Klausutis.

1892 m. dirbo Petrapilyje, 1893 m. – Krasnoufimske, vėliau – Ilūkstėje, Lepelyje. 1905 m. gruodžio 4-6 dienomis aktyviai dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.

1918 m. iš Rusijos grįžo į Lietuvą, dirbo Finansų ministerijoje, buvo paskirtas Vyriausiosios valstybinės komisijos karo metais padarytiems Lietuvos valstybei nuostoliams apskaičiuoti pirmininku.

1928 m. vasario 16 d. Lietuvos bajorų draugijos organizatorius. Artėjant 1930 m. Vytauto Didžiojo jubiliejui pasiūlė įsteigti jubiliejinį komitetą, kuris vėliau kiek papildytas, suorganizavo jubiliejines iškilmes visoje Lietuvoje ir už Vyriausybės bei visuomenės paaukotus pinigus pastatydino Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų. 1930 m. išleido geneologinę studiją „Lietuvių heraldika“, kurios antroji laida išėjo 1932 m. [1]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Jonas Beržanskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 121 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 99% (+3854-76=3778 wiki spaudos ženklai).
  • Rimantas Lazdynas – redaktorius – 3% (+105-0=105 wiki spaudos ženklai).