Jonas Burba

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Burba
Jonas Burba.jpg

Gimė 1853 m. birželio 16 d.
Čypiškių kaime, Skapiškio valsčiuje, Kupiškio rajone
Mirė 1915 m. rugsėjo 14 d. (62 m.)
Kaltanėnuose, Švenčionių rajone

Veikla
kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Jonas Burba (1853 m. birželio 16 d. Čypiškių kaime, Skapiškio valsčiuje, Kupiškio rajone – 1915 m. rugsėjo 14 d. Kaltanėnuose, Švenčionių rajone) – kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys.

Biografija

Gimė 1853 m. birželio 16 d. Čypiškių kaime, Skapiškio valsčiuje, Kupiškio rajone.

Mokėsi Švenčionių mokykloje. Baigęs 5 klases įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Čia besimokydamas dalyvavo lietuvių klierikų sambūriuose. Skaitydavo lietuvišką spaudą.

1878 m. buvo įšventintas kunigu. Po kunigystės šventinimų tarnavo įvairiose parapijose. Klebonas Jonas Burba buvo linksmo būdo, plačių interesų, puikus pamokslininkas, labai aktyvus blaivybės puoselėtojas.

1878 m., gavęs kunigo įšventinimus, paskirtas vikaru į Dysną (Baltarusija). Taip pat dirbo apskrities dvimetės mokyklos mokytoju. Po dvejų metų (1880 m.) perkeltas klebonu į Prozorkus (Vitebsko sr., Gluboko raj.).

1882 m. pabaigoje perkeltas į Tverečių. Po penkerių metų vėl trumpai dirbo klebonu Baltarusijoje – Višniave (Ašmenos raj.). 1888 m. paskirtas Daugėliškio klebonu. 1886 m. Daugėliškio medinė bažnyčia sudegė. Atvykęs klebonas rūpinosi naujos bažnyčios statyba, kuri buvo pastatytas 1889 m. 3 km atstumu nuo buvusios bažnyčios. Naujai įsikūrusi gyvenvietė pavadinta Naujuoju Daugėliškiu. Čia gyveno 15 metų.

19031909 m. Švenčionių klebonas ir dekanas. Po 1900 m. Švenčionėlių gyvenvietė labai sparčiai augo, statėsi gyvenamieji namai, plėtėsi aptarnavimo sfera. Artimiausios bažnyčios buvo toli, susisiekimas labai blogas. Švenčionėlių gyventojams prašant, katalikiškos parapijos įsteigimu rūpinosi Švenčionių dekanas Jonas Burba. 1907 m. Švenčionėliuose buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsisteigė parapija. 1907 m. Vilniaus vyskupas baronas Eduardas von Ropas, už nuopelnus bažnyčiai, klebonui Jonui Burbai suteikė patį aukščiausią garbės kanauninko titulą.

Po spaudos atgavimo yra dirbęs kitose Vilniaus vyskupijos parapijose: 19101911 m. klebonas Nočioje (Baltarusija), 19131914 m. – vėl Daugėliškyje.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais sunkiai sirgo. Gyveno Kaltanėnuose pas giminaitį kun. Mykolą Meštikį. Į Amžinybę iškeliavo 1915 m. rugsėjo 14 dieną. Palaidotas Kaltanėnuose.

Švietėjiška veikla

Lietuvos parapijose – Tverečiuje, Naujajame Daugėliškyje, Švenčionyse praėjo vaisingiausi jo, kaip lietuvybės gaivintojo, veiklos metai. Parapijose dauguma gyventojų buvo lietuviai, bet dvarponių ir kunigų stipriai lenkinami. Nebuvo lietuviškų mokyklų. Beveik nepasiekdavo lietuviška spauda. Tauta buvo beraštė ir užgniaužta. Spaudos draudimas truko 40 metų. Atvykęs pareikšdavo esąs lietuvis ir bažnytines apeigas atlikdavo lietuvių kalba. Iš parapijiečių suorganizuodavo parapijos aktyvą. Tarp jų rasdavo knygnešių bei spaudos platintojų. Organizuodavo jos atgabenimą iš Mažosios Lietuvos. Knygnešiai pasirūpindavo ir lietuviškomis maldaknygėmis, kurios tuo metu buvo lietuvių kalbos mokymo priemonė skaityti ir rašyti. Aktyvūs jo talkininkai buvo veiklūs Švenčionių dekanato vikarai, kunigai K. Karvelis, A. Matevičius, M. Maželis, Paplauskas ir kiti, knygnešiai Juozas Balčiūnas, Aleksandras Telyčėnas. Daugėliškyje jo artimiausias ir patikimiausias pagalbininkas buvo zakristijonas Mykolas Cicėnas.

Platino spaudą ir pats. Knygnešiai parūpindavo lietuviškų maldaknygių, pasaulietinio turinio spaudinių, dažnai išdalydavo juos nemokamai. Mokė vaikus lietuviškai melstis, ragino jaunimą siekti mokslo. Stengėsi padidinti daraktorių skaičių, kurie dažnai vien už pragyvenimą mokė vaikus. Kaip organizuoti knygnešystę pamokė 1898 m. čia vikaravusį kunigą Juozą Šimkūną. Bendradarbiavo spaudoje.

Jonas Burba buvo laikomas geriausiu to meto Vilniaus vyskupijos pamokslininku. „Ot tai buvo kunigas! Tai pamokslininkas! Tai tikras lietuvis!”[1] Jo pamokslai rasti Švenčionių klebonijos palėpėje ir perduoti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai.

Atmintinos vietos ir paminklai

Šaltiniai

  • Ramunė Čebručenko „Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija“, Švenčionys, Firidas, 2015 m.
  1. Ramunė Čebručenko „Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos ir Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija“, Švenčionys, Firidas, 2015 m.
  2. Benjaminas Kaluškevičius. Jonas Burba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 623 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: