Jonas Daniūnas
| Jonas Daniūnas | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1927 m. gruodžio 27 d. Pilypų k., Anykščių raj. |
| Mirė | † 1990 m. gruodžio 8 d. Vilniuje |
|
| |
| Veikla | Pedagogas edukologas, sporto organizatorius, rankinio treneris ir teisėjas
|
Jonas Daniūnas ( 1927 m. gruodžio 27 d., Pilypų k., Anykščių raj. – 1990 m. gruodžio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Kavarsko kapinėse giminės kape prie tėvų, brolių Stasio ir Igno) – Pedagogas edukologas, sporto organizatorius, rankinio treneris ir teisėjas.
Biografija
Tėvai: Juozapas Daniūnas (1874–1959) iš Pilypų – pienininkas ir Rozalija Vaitiekūnaitė-Daniūnienė (1885–1973) iš Pasmodų – žemdirbė ūkininkė. Augo šešių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Broliai ir seserys: Antanas Vytautas Daniūnas (1911–1944) – inžinierius statybininkas, politinis kalinys, Ignas Daniūnas (1914–1981) – gydytojas, Stasys Daniūnas (1920–1986) – žemdirbys, Adelė Daniūnaitė-Pačinskienė (1923–2006) – darbininkė ir Natalija Daniūnaitė (g. 1925 m.) – pedagogė istorijos mokytoja, kraštotyrininkė. Sūnėnas (sesers Adelės sūnus) Romas Pačinskas (g. 1964 m.) – kariškis, teisininkas, sportininkas, sporto organizatorius.
1934–1938 m. baigė Pilypų pradžios mokyklą, 1938–1940 m. – Kavarsko, Anykščių raj. progimnaziją, 1940–1947 m. – Ukmergės gimnaziją. 1947–1951 m. studijavo Lietuvos kūno kultūros institute Kaune, įgijo dėstytojo-trenerio išsilavinimą.
1951–1952 m. J. Daniūnas dirbo Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku.
1952 m. jis išvyko į Vilnių ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.
1952–1954 m. jis dirbo Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumo kūno kultūros dėstytoju, paskui 1954–1990 m., iki gyvenimo pabaigos, dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1954–1983 m. jis buvo dėstytojas, vyresnysis dėstytojas, 1983–1990 m. – docentas, ruošė kūno kultūros mokytojus.
Jaunystėje J. Daniūnas sportavo, dalyvaudavo įvairių sporto šakų varžybose. Jis dalyvavo akademinio irklavimo varžybose vienviete valtimi. Kaip Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumo komandos narys jis laimėjo 1-ąją vietą Sporto draugijos "Žalgiris" Vilniaus srities tarybos akademinio irklavimo pirmenybėse 2000 m distancijoje (1953 m.). Jis dalyvavo ir klasikinių imtynių varžybose, Lietuvos profesinių sąjungų klasikinių imtynių pirmenybėse laimėjo 2-ąją vietą pussunkio svorio grupėje (1953 m.). 1953 m. jis treniravo Vilniaus miesto merginų krepšinio komandą, kuri tapo nugalėtoja krepšinio turnyre.
Dirbdamas Vilniaus pedagoginiame institute, J. Daniūnas organizuodavo įvairių sporto šakų varžybas, pats jose dalyvaudavo ir teisėjaudavo. Jis buvo krepšinio, tinklinio, rankinio, futbolo, lengvosios atletikos, gimnastikos, klasikinių (graikų ir romėnų) imtynių, irklavimo, šaškių ir šachmatų, slidinėjimo treniruočių ir varžybų organizatorius. Daugiausiai dėmesio skirdamas rankinio populiarinimui, jis 1961 m. inicijavo gruntinės rankinio lauko aikštelės įrengimą instituto sporto bazėje, o 1979 m., kai buvo statoma pagrindinė instituto sporto salė, pasiekė, kad ji būtų pritaikyta rankinio varžyboms.
1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute J. Daniūnas subūrė moterų rankinio komandą "Šviesa" ir 1959–1990 m. buvo jos vyriausiasis treneris. Jo treniruojama komanda 1967–1969 m. dalyvavo SSRS rankinio aukščiausiosios lygos čempionatuose, nuo 1970 m. žaidė SSRS I lygoje, 1973 m. tapo šios lygos čempione. Jo vadovaujama komanda tapo Lietuvos rankinio čempione (1972, 1989 ir 1990 m.), 10 kartų užėmė antrąją ir 4 kartus – trečiąją vietą, dukart iškovojo Lietuvos moterų rankinio taurę (1967 ir 1988 m.). "Šviesa" 6 kartus tapo ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studenčių rankinio čempionato nugalėtoja (1959, 1966, 1967, 1972, 1989 ir 1990 m.).
1957–1969 m. jis buvo Lietuvos rankinio federacijos Trenerių tarybos pirmininkas, nuo 1968 m. – respublikinės kategorijos rankinio teisėjas.
J. Daniūnui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės vardas (1973 m.).
Laisvalaikiu mėgo dainuoti, šoko tautinius šokius, buvo populiarus giminaičių ir sportininkų vestuvių piršlys, rašė eilėraščius, jų niekur neskelbdamas.
Buvo vedęs, žmona Jadvyga Sruogytė-Daniūnienė (1928–2004) iš Lyduokių (Ukmergės raj.) – pedagogė, bibliotekininkė.
Mirė 1990 m. gruodžio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Kavarsko kapinėse giminės kape prie tėvų, brolių Stasio ir Igno. Kapą ženklina medinis drožinėtas kryžius su angelais (autorius – Algirdas Jurkėnas).
Nuo 1992 m. kiekvieną pavasarį Vilniuje rengiamas Tarptautinis rankinio turnyras doc. Jonui Daniūnui atminti – Daniūno taurės varžybos. Šio turnyro nugalėtojais tapo: Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) moterų komanda "Šviesa" (1992 m.), VPU vyrų komanda "Šviesa" (1993 m.), VPU vyrų komanda "Šviesa" (1995 m.), VPU moterų komanda "Šviesa" (1996 m.), Lietuvos rinktinė (1997 m.), VPU moterų komanda "Šviesa" (1998 m.), VPU moterų komanda "Šviesa" (1999 m.), Vilniaus "Eastcon AG" (2000 m.), Vilniaus "Eastcon AG" (2001 m.), Vilniaus kolegijos komanda "Viko" (2002 m.), VPU moterų komanda "Šviesa" (2003 m.), Minsko komanda "BTNU" (2005 m.), Lietuvos rinktinė (2006 m.), Kazachstano rinktinė (2007 m.), Lietuvos rinktinė (2008 m.), komanda "Šviesa-Eglė" (2009 m.), VPU komanda "Šviesa" (2010 m.), komanda "HC Garliava – SM" (2011 m.), Vilniaus komanda "Eastcon AG" (2012 m.), SM Tauras – 97 berniukų komanda (2013 m.), Vilniaus "LEU-Šviesa-Eglė" komanda (2015 m.).
J. Daniūno sūnėnas Romas Pačinskas sudarė ir išleido pomirtinį jo kūrybos ir prisiminimų apie jį rinkinį "Nepažintas Jonas Daniūnas" (2014 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |