Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Jonas Grigas (1938)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Grigas
Jonas Grigas (3).jpg
Jonas Grigas 2000 m.

Gimė 1938 m. balandžio 10 d.
Kabelių kaimas Varėnos rajonas

Sutuoktinis(-ė)
Vaikai

Veikla
fizika
Sritis feroelektra ir faziniai virsmai, mikrobanginė dielektrinė spektroskopija.
Pareigos
  • 1961-1963 Radiomatavimų instituto inžinierius
  • 1963-1965 Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros asistentas
  • 1965-1970 VU vyresnysis dėstytojas
  • 1970-1982 VU docentas
  • 1982-2009 VU profesorius
  • 1988-1993 Radiofizikos katedros vedėjas
  • 1994-2000 Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas
  • 2000-2011 Lietuvos Mokslų akademijos narys korespondentas
  • 2009 Vilniaus universiteto profesorius emeritas
  • 2011 Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas)

Išsilavinimas
  • 1956-1961 studijos Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete

  • 1968 fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (fizinių mokslų daktaras)

  • 1980 fizikos ir matematikos mokslų daktaras (fizinių mokslų habilituotas daktaras)

Žinomas už Feroelektrikų ir giminingų kristalų tyrimus mikrobangų ir milimetrinių bangų laukuose bei Rentgeno fotoelektronų spektroskopiją.
Nuopelnai Feroelektrikų ir fazinių virsmų tyrimo Lietuvoje pradininkas. Sukūrė šių tyrimų mokslinę mokyklą.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Jonas Grigas (g. 1938 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities Varėnos rajono Marcinkonių valsčiaus Kabelių kaime) – fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Kilmė ir šeima

Su žmona ir dukros Astos šeima Viskonsine (JAV).
Su dukra Asta Neipervilyje (JAV).
Sodyboje su vaikaičiu Jonuku.

Žinojimas, iš kur atėjome yra ne mažiau svarbus už žinojimą, kur einame. Proseneliai, seneliai ir tėvai buvo biotechnologai: dirbo Dzūkijos smėlynų žemę, laikė bites, augino javus ir gyvulius.

Tėvas Pranas Grigas, Jono (1903 m. sausio 18 d., Kabeliai – 1989 m. lapkričio 2 d., Kabeliai).
Mama Ona Valentukevičiūtė–Grigienė, Jono (1905 m. liepos 26 d., Nešvilio mietas, Tenesio valstija, JAV – 1997 m. vasario 27 d., Kabeliai).
Seserys – Vlada Grigaitė–Valentukevičienė (1928 m. liepos 28 d., Kabeliai – 1981 m. vasario 18 d., Kabeliai) ir Rožė Grigaitė–Mazgelienė (g. 1930 m. vasario 5 d., Kabeliai), ūkininkavo. Kadangi lenkai okupuotame Vilnijos krašte uždarinėjo lietuviškas mokyklas, jos baigė tik pradinę mokyklą.

Žmona (nuo 1963 m. liepos 27 d.) – Rita Morkūnaitė–Grigienė (1939 m. liepos 26 d., Biržai), matematikė-programuotoja, ilgametė Mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto darbuotoja.
Dukros – Asta Grigaitė–Savickas (1965 m. birželio 4 d., Vilnius), gydytoja ginekologė, mokėsi 1983–1989 m. VU, gyvena Naperville IL, JAV. Turi dukrą Liną Aureliją (1991 m. liepos 27 d.) ir sūnus Eriką Vytautą (1995 m. vasario 9 d.) ir Darių Augustiną (1996 m. liepos 26 d.). Rūta Grigaitė–Budkienė (1972 m. liepos 6 d., Vilnius), gydytoja vaikų psichiatrė, mokėsi 1990–2004 m. VU, gyvena Vilniuje. Turi dukrą Laurą (2003 m. liepos 12 d.) ir sūnų Paulių Joną (2005 m. gegužės 2 d.).

Vaikystė

Gimė lenkų okupuotame Varėnos krašto Kabelių kaime, Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje.

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui, 1939 m. lenkai tėvą paėmė į karą. Augustavo miškuose vokiečiams sutriuškinus jų kavalerijos pulką, tėvas miškais parėjo namo. Išgyveno keturias okupacijas – lenkų, rusų, vokiečių ir vėl rusų.

Vaikystės metus nutvieskė karo pašvaistės ir skaudūs pokario šūviai. Anksti pamatė, kiek nedaug reiškia žmogus gyvybė ir kiek daug melo, prievartos ir siaubo kybo virš mažos žmogaus širdies. Buvo neramios kartos vaikas, pilnas baimės, atskirtas nuo pasaulio, nuo jo visuomeninių ir estetinių idėjų. Išlikti buvo svarbiau nei gyventi. Buvo pateikta tik viena pasaulio pažinimo versija.

Pergyveno žiaurius partizaninio judėjimo, slapstymosi nuo trėmimo į Sibirą ir kaimų naikinimo – kolektyvizacijos – metus. Kabeliai buvo tarsi vartai, pro kuriuos atvykęs Lietuvos pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis išvedė į kovą su okupantais tūkstančius Dzūkijos vyrų. Keletą metų ganė gyvulius ir kartu mokėsi. Atsiminė motinos rankas, įspaudžiančias kryžiaus ženklą į duonos kepalą, prieš pašaunant jį į krosnį ir su niekuo nepalyginamą šviežios duonos kvapą ir skonį. Kaimo naikinimo apogėjuje tėvas pasakė: „Mokykis, sūnau, namuose aš vergausiu vienas….“ Darbas okupantų buvo paniekintas, į sunkiai dirbantį kaimo žmogų buvo žiūrima su panieka, jam nemokėdavo net gyvybei palaikyti. Dulkėtas ir prakaituotas kaimo žmogus buvo laikomas nešvariu. Kaimo žmonėms diegė vergo mintį, kad dirbti privalu tik nemokytam.

Moksleiviški metai

Kabeliuose su kunigu Algiu Vaickūnu.

1946–1952 m. lankė ir baigė Kabelių septynmetę mokyklą, į kurią 4 km. žiemą vasarą vaiksčiojo pėsčias. Pirmąjį mokytoją Petrą Šiškevičių nušovė partizanai, antrąją mokytoją Oną Poškutę į Sibirą ištrėmė rusai. Su tėvais ištrėmė ir vaikų. Niekas nežinojo, kas kada bus ištremti.

Trečiasis mokytojas Juozas Mazgelis už prasižengimus lupdavo liniuote per rankas, pešdavo plaukus, statydavo į kampą iškeltomis rankomis arba klupdydavo plikais keliais ant pabertų grikių. Mokymo lygis buvo adekvatus bendram kaimo intelektualiniam lygiui. Per istorijos pamokas svarbiausia buvo žinoti, kas yra Stalinas. Jos prasidėdavo kartojimu: „Josifas Visarionovičius Stalinas yra sovietinių socialistinių respublikų sąjungos aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas ir sovietų sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinis sekretorius.“ Kas suklysdavo toje beprasmių žodžių tiradoje – tam dvejetas. Įsirašė jie į atmintį, kaip daugybos lentelė. Taip įrašė ir himną: „Sovietinę Lietuvą liaudis sukūrė už savąją laisvę kovojus ilgai … ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.“ To himno nesuprato dėl žodžių beprasmybės tėvams vergaujant kolchozuose okupantų pavergtoje Lietuvoje.

1949 m. Kabeliuose atidarius septynmetę mokyklą, tapo jos pirmuoju įnamiu. Trėmimų, kaimo naikinimo ir rusinimo laikais dauguma vaikų, baigę septynmetę mokyklą, likdavo su tėvais vargti besikuriančiuose kolchozuose. Tėvas suprato, kad tik išsimokslinę žmonės gali būti laisvi. Todėl 1952 m. nuvežė į Marcinkonis tęsti mokslo ką tik atsidariusioje vidurinėje mokykloje, kurią 19521956 m. lankė ir baigė (1-oji laida).

Mokytojai buvo geri ir reiklūs. Mokykloje ir visuomenėje tvyrojo įtampa. Per literatūros pamoką mokytoja Liucija Krukonienė skaitė Salomėjos Nėries eiles: „…sužaliavo, sužydėjo visas kraštas raudonai.“ Mokinys Jonas Jurėnas paklausė, ką reiškia žodis „sužydėjo“, gal žydais virto? Mokytoja išvijo Jurėną ir tik komunisto tėvo dėka jį vėl priėmė. Kitą kartą Jurėnas nuskuto Stalinui portrete ūsus. Vėl tik tėvas išgelbėjo sūnų nuo pašalinimo iš mokyklos, o gal ir kalėjimo. Kai Stalinas mirė, atsirado žmonių, kurie verkė – ne iš gailesčio, bet iš atsipalaidavimo nuo streso ir baimės. Kai kurie žmonės jau buvo virtę mankurtais. 1957 m. abiturientai Jonas Zalanskas ir Kęstutis Šibaila Vasario 16–ąją prie traukinio Druskininkai–Vilnius prikabino trispalvę vėliavą, su kuria traukinys atvažiavo į Vilnių. Gerą mokytojų kolektyvą išvaikė. Marcinkonių mokykla, išugdžiusi daug iškilių žmonių, tame tarpe tris Vilniaus universiteto profesorius ir tris docentus, dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus virto pagrindine, o Marcinkonių seniūnijos gyventojų tankis tapo kaip Sacharoje.

Universitetinės studijos

Popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimas.

1956–1961 m. lankė ir baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo fiziko ir fizikos mokytojo specialybę.

1957 m. spalio 4 d. Rusija paleido į kosmosą pirmąjį Žemės palydovą. Amerika 1958 m. vasario 1 d. paleido palydovą Eksplorer. Prasidėjo kosmoso istorija. Išaugo susidomėjimas astronomija. Vilniaus universiteto profesorius Paulius Slavėnas įsteigė dirbtinių Žemės palydovų stebėjimo stotį. Vadovaujant Vytautui Straižiui, su studentais Kazimieru Zdanevičium, Antanu Juodoku, Gunaru Kakaru ir kitais nuo observatorijos stogo žiūronais ir mažais teleskopais naktimis stebėjo Žemės palydovus, nustatydavo jų koordinates. Rusai vis leido žvalgybos palydovus ir tas žaidimas pasirodė tarnaujantis blogiui. Todėl nustojo domėtis astronomija. Nuo trečio kurso dirbo fizikos fakulteto laborantu, augino kristalus. Įgūdžiai pravertė vėliau auginant kristalus.

Mokėsi rimtai. Studentai paskaitų nepraleisdinėdavo. Vyravo sveika atmosfera. Mokslas buvo kaip sportas, kur kiekvienas stengėsi pasirodyti geriau. Iš kurso 7 tapo habilituotais mokslų daktarais, 10 – daktarais.

Du metus mokėsi marksizmo filosofijos, kurios pagrindą sudarė mitai, išdėstyti Karlo Markso ir Lenino veikaluose. Fizikos studijos nebuvo blogesnės nei Vakarų universitetuose. Vyravo atkaklus noras siekti žinių. Vėliau lankydamas pasaulio universitetus jausdavosi lygiu tarp lygių. Paskaitas skaitė profesoriai Povilas Brazdžiūnas, Adolfas Jucys, Paulius Slavėnas, Henrikas Horodničius ir kiti, studijavę ir mokslinius laipsnius gavę Vakarų universitetuose ir sukūrę fakultete vakarietišką atmosferą. Penktame kurse atliko keturių mėnesių praktiką Sankt−Peterburgo A. F. Jofės Fizikos ir technikos institute. Klausė žymaus sovietinio fiziko − akademiko Jofės paskaitų, atvažiuodavo garsūs pasaulio fizikai − tranzistoriaus išradėjas, superlaidumo teorijos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas Džonas Bardynas (JAV) ir kiti. Savaitgaliais lankė Ermitažą, Peterhofą ir kitus muziejus. Grįžęs į Vilnių tyrinėjo stibio sulfido elektrines ir fotoelektrines savybes, parašė ir labai gerai apgynė diplominį darbą.

Keturis metus mokėsi karo mokslų ir gavo leitenanto, vėliau vyr. leitenanto laipsnį. Studijavo taip pat skaičiavimo mašinas. Kibernetika darė pirmuosius žingsnius ir jaudino jaunus protus. Po pusantrų metų studijų suprato, kad darbas pradėjusioje veikti skaičiavimo mašinų gamykloje, valdant mašinų protą − elektros impulsų cirkuliaciją vienodais grandynais − fizikui nekūrybiškas. Pasirašė paskyrimą inžinieriaus pareigybei į Vilniaus Radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institutą, glaudžiai susijusį su Rusijos karine pramone. Institutą ir prie jo esančią gamyklą vadino "pašto dėže." Ten pradėjo dirbti mikrobangų elektronikos srityje.

Akademinė ir mokslinė veikla

Skaito atsisveikinimo paskaitą prieš tapdamas profesoriumi emeritu.

Pradžia taikomajame moksle

Norint rasti gyųvenimo kelią, reikėjo liepsnoti, nors niekas nekurstė, bet daug kas gesino. 1961-1963 m. dirbo Viniaus Radiomatavimų mokslinio tyrimo institute. Inžinieriai kūrė elektronikos prietaisus, šalia esanti gamykla juos gamino. Institutas daugiausia kopijavo Vakarų šalių elektronikos aparatūrą.

Gavo užduotį sukurti originalų mikrobanginės impulsinės galios matuoklį, panaudojant karštuosius puslaidininkių elektronus. Su kolegomis per du metus sukūrė mikrobangų matuoklį. Laboratorijos vadovas Juras Sinkevičius pasakė, kad kariškiai reikalaus kurti prietaisus vis didesnėms galioms matuoti, kol mirs nuo mikrobangų spinduliuotės sukelto vėžio ir liepė suklastoti ataskaitą taip, kad tokio prietaiso sukurti negalima. Ataskaitos neklastojo.

Kolektyvas buvo rusiškas. Lietuviai ten buvo nepageidautini, jie tesudarė keletą procentų dirbančiųjų. Kalbėti reikėjo rusiškai, vyravo rusiška dvasia, kultūra ir papročiai. Dauguma darbuotojų buvo atsargos karininkai ir iš Rusijos universitetų ir institutų atvykę inžinieriai. Į lietuvį jie žiūrėjo iš aukšto, į lietuvių kalbą − su panieka. Buvo slegianti slaptumo manija.

Kiekvieną žingsnį kontroliavo Pirmasis skyrius − KGB padalinys institute. KGB patikrino senelių ir tėvų gyvenimą ir nusprendė, kad yra nepatikimas. Ateities toje rusiškoje saloje nematė. Atsisakius klastoti ataskaitą, turėjo pakeisti darbą. Kurtas prietaisas nebuvo pagamintas, o viršininkas mirė nuo vėžio. Svajonė eiti taikomojo mokslo keliu žlugo. O atkūrus nepriklausomybę, žlugo ir tas rusų forpostas.

Su feroelektra ir mikrobangomis į mokslą ir pasaulį

Su Lenkijos akademiku Janu Stankovskiu pristatant mokslinę monografiją Lvove.
Su prof. Kazuo Gesi Japonijoje.
Su japonų profesoriais Tokijo mokslo universitete.
Skaito kviestinį pranešimą Taipėjuje, Taivane.

1963 m. profesorius Povilas Brazdžiūnas pakvietė grįžti į Vilniaus universiteto Radiofizikos katedrą, kurioje plėtojo fundamentinius feroelektros ir fazinių virsmų tyrimus. Jo pasaulis nebuvo tik gimtasis kaimas ir jo universitetas, kuriame dirbo:

  • 1963–1965 Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros asistentu;
  • 1965-1970 vyr. dėstytoju;
  • 1968 apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (nostrifikuoto į daktaro) disertaciją „Sb2S3 šeimos monokristalų dielektrinių savybių tyrimas plačiame superaukštų dažnių diapazone“;
  • 1970–1982 docentu;
  • 1972–1973 stažavo Čekijos MA Fizikos institute, Praha;
  • 1976-1990 Vilniaus universiteto Puslaidininkių ir dielektrikų mokslinės tarybos disertacijoms ginti nariu;
  • 1978–1990 SSSR MA Feroelektrikų ir dielektrikų mokslo tarybos nariu;
  • 1980 Latvijos MA Fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (nostrifikuotą į habilituoto daktaro) disertaciją „Faziniai virsmai ir feroelektriniai reiškiniai antimonito šeimos kristaluose.“
  • 1982 išrinktas profesoriumi;
  • 1986 gavo Lietuvos Valstybinę premiję už darbų cilką „Aukštojo dažnio plazminiai ir segnetoelektriniai reiškiniai kristaluose“.
  • 1989 Moksllinis darbas Delio universitete, Indijos technologijos institutuose Delyje, Kharagpūre ir Madrase, Bombėjaus Atominių Tyrimų Centre, Indija; Wasedos, Hokkaido, Hirosimos, Iwaki Meisei ir kituose Japonijos universitetuose bei Vroclavo u-te, Lenkija
  • 1990 Mokslinis darbas Metzo universitete, Prancūzija;
  • 1991 Mokslinis darbas ir Ciuricho (Šveicarija) universitete;
  • 1992 Mokslinis darbas Metzo ir Darmštato (Vokietija) universitetuose;
  • 1988–1993 Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėju;
  • 1994 Mokslinis darbas Ciuricho ir Metzo universitetuose; tapo nekonkursiniu Vilniaus universiteto profesoriumi;
  • 1994–2000 Lietuvos Mokslų Akademijos nariu ekspertu;
  • 1995 Mokslinis darbas Ajovos, Nebraskos ir Čikagos (JAV) universitetuose;
  • 1996 gavo Lietuvos Mokslo premiją už darbų ciklą „Feroelektrikų ir jiems giminingų kristalų mikrobanginė delektrinė spektroskopija“;
  • 1997 Mokslinis darbas Čekijos MA Fizikos Institute;
  • 1998–2003 Mokslinis darbas Ajovos (JAV) universitete; Lenkijos MA Žemų temperatūrų ir struktūros tyrimo institute ir kitur;
  • 2000 išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu;
  • 2009 tapo Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu;
  • 2011 išrinktas Lietuvos MA tikriuoju nariu (akademiku).

Skaitė kviestinius ir kitus pranešimus apie 20-yje Sovietų Sąjungos feroelektros konferencijų ir seminarų (1968–1990); 4, 6, 7 ir 8-je tarptautinėse feroelektros konferencijose (Leningradas, 1977, Kobė, Japonija, 1985, Saarbriukenas, Vokietija, 1989, Gaithersburgas, JAV, 1993, Madridas 2001); 5, 6, 7 ir 8-je Europos feroelectros konferencijose (Malaga Ispanija, 1983, Poznanė, Lenkija, 1988, Dižonas, Prancūzija, 1991, Nijmegenas, Olandija, 1995, Bledas, Slovėnija, 2007); 2, 3 ir 5-me Rusijos-Japonijos feroelektros simpoziumuose (Kyoto, Japonija, 1980, Novosibirskas, 1984 ir Maskva 1994); 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22-je tarptautinėse feroelektrikų fizikos (Lenkija) konferencijose (Vroclavas, 1988, 1989, 1990, 1991, 1993, 1995, 1996,1998, 1999, 2000, Lvovas 2006, Krokuva 2008; 5-toje Indijos nacionalinėje dielektrikų feroelektrikų konferencijoje, Tirupati, 1989); konferencijoje "Fundamental Experiments in Ferroelectricity ", Viliamsburgas (JAV), 1991; XI ir XII tarptautinėse konferencijose „Vandenilinių ryšių tyrimo horizontai“ Birštone (1995) ir Niederoblarn Styria (Austrija), 1997; NVS/JAV feroelektros simpoziume, Sankt Petersburgas, 1992; JAV/NVS/Baltijos feroelektros simpoziume, Bozemanas (JAV), 1997; Seminare „Netvarkios kristalų struktūros“, Vroclavas, 1997; Lietuvos nacionalinėse fizikos konferencijose, 1995, 1997–2007; Japonijos/NVS/Baltijos feroelektros simpoziume, Tokijas, Japonija, 1998, 2006 Sankt Peterburgas, 2002, Vilnius, 2008; tarptautinėje konferencijoje „Spectroscopy & Structure“, Vilnius, 2004, Europos elektrokeramikos konferencijoje Portorože, Slovėnija 2001 ir Berlyne 2007, Azijos feroelektros konferencijoje, Taipei, Taiwan, 2008 ir kitose.

Po paskaitos su T. Ohachi Kiote.

Mokslinė mokykla

Buvo feroelektrikų ir fazinių virsmų tyrimo Lietuvoje pradininkas. Sukūrė šių tyrimų mokslinę mokyklą bei originalią "Mikrobanginės dielektrinės spektroskopijos" mokslinę laboratoriją feroelektrikų ir giminingų kristalų dinaminių poliarizacinių reiškinių, fazinių virsmų ir jų dinamikos tyrimui, feroelektrinių modų, nepasiekiamų optinei ir neutroninei spektroskopijoms tyrimui dažnių srityje nuo 1 MHz iki 120 GHz, neturėjusią lygių Sovietų Sąjungoje ir pasaulyje, ir jai vadovavo (1965–2000 m.). Į laboratoriją atvykdavo oponuoti disertacijų ir skaityti pranešimų profesoriai iš Maskvos, Leningrado, Kijevo, Vokietijos, Indijos, Japonijos, Amerikos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitur. Iki nepriklausomybės plėtojo bendrus tyrimus su Sankt Peterburgo, Maskvos, Kijevo, Lvovo, Baku, Minsko fizikais. Parašė ir JAV išleido monografiją „Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials“, kurioje apibendrino laboratorijos 30 metų mokslinių tyrimų rezultatus. Knyga paplito po pasaulio šalių bibliotekas ir laboratorijas. 1995 m. su Ajovos (JAV) mokslininkais sukurė mikrobanginį asfalto dangos kokybės matuoklį realiame laike ir gavo JAV patentą Nr. 5 952 561. Bendri feroelektrikų tyrimai su Užgorodo universitetu apvainikuoti monografija „Phase transitions in ferroelectric phosphorous chalcogenide crystals“. Sukūrė originalius mikrobanginės dielektrinės spektroskopijos metodus, ištyrė daugelio kristalų minkštąsias feroelektrines modas, esančias mikrobangų dažnių srityje ir nepasiekiamas optinei ir neutronų spektroskopijoms, atrado ir ištyrė naujų fazinių virsmų ir sukūrė jų mikroskopinius modelius, parodė dažnių sritis, tinkamas tų kristalų taikymams elektronikos ir telekomunikacijų priemonėms. Tai atvėrė kelią į tarptautinį pripažinimą ir pasaulį. 1978 m. SSSR Mokslų akademijos Dielektrikų ir feroelektrikų mokslo tarybos išvažiuojamoji sesija pripažino darbų originalumą ir tarptautinį prioritetą. Nuo 2002 iki 2011 m. plėtojo feroelektrinių kristalų Rentgeno spinduliais sužadintų fotoelektronų spektroskopiją (XPS) superaukštame vakuume. Ištyrė daugelio feroelektrinių kristalų fotoelektronų spektrus nuo 0 iki 1400 eV energijos srityje, parodė paviršiaus ir tūrio atomų bei fazinių virsmų įtaką valentinės juostos ir gilių lygmenų sandarai, nustatė atomų cheminius poslinkius feroelektrinėje ir paraelektrinėje fazėse ir pastebėjo iki tol nežinomų reiškinių – feroelektrinio fazinio virsmo sukeltą lygmenų ryšio energijų skilimą, o taip pat jų skilimą nebendramatėje fazėje. Jis kūrė mokslo žinias, paskelbė daugiau nei 200 mokslinių straipsnių tarptautiniuose žurnaluose, daugiau nei 300 konferencijų tezių. Padarė 10 išradimų. Paruošė 14 mokslo daktarų, iš kurių A. Orliukas ir J. Banys tapo habilituotais daktarais ir profesoriais, A. Brilingas ir V. Kalesinskas − docentais ir katedroje tęsė feroelektros ir fazinių virsmų tyrimus. Tyrimų spektrą atspindi disertacijų pavadinimai.

"Tik darbas, užsispyrimas ir dar kartą darbas paprastą Lietuvos užkampio vaiką išvedė į pasaulinio mokslo vieškelį. Tik darbas ir užsispyrimas tuščioje vietoje padėjo sukurti mokslinę mokyklą, kuria dabar gali didžiuotis Lietuva." Vladislovas Ivaška, Vilniaus universiteto profesorius.

Su Mokslų akademijos prezidentu Valdemaru Razumu.

Išugdyti mokslų daktarai ir vadovavo disertacijoms

  1. Antanas Orliukas, „Antimonito kristalų dielektrinės savybės“, 1975 m.
  2. Rimas Beleckas, „Siūlinių SbSJ kristalų dielektrinės savybės mikrobangiuose laukuose“, 1979 m.
  3. Jonas Meškauskas, „Stibio sulfido ir SbSJ kristalų dinaminės dielektrinės savybės mikrobangiuose laukuose,“ 1979 m.
  4. Algirdas Brilingas, „Dielektriniai ir akustiniai reiškiniai stibio ir bismuto sulfodruskose“, 1981 m.
  5. Vidas Kalesinskas, „Minkštoji moda SbSJ tipo feroelektrikų mikrobangų dielektrinės skvarbos spektruose“, 1983 m.
  6. Vaidotas Urbonavičius, „Faziniai virsmai fluoridiniuose sieros kompleksiniuose junginiuose“, 1984 m.
  7. Wlodzimierz Paprotny, „Mikrobanginiai minkštųjų modų tyrimai feropuslaidininkiuose ir feroelektrikuose“, 1985 m.
  8. Kęstutis Žičkus, „Elektroninė sandara ir elektrofononinė sąveika feroaktyviuose SbSJ tipo kristaluose“, 1987 m.
  9. Jūras Banys, „Mikrobanginiai feroelektrinių minkštųjų modų tyrimai puslaidininkiniuose TlBIIICVI kristaluose“, 1990 m.
  10. Rolandas Mizara, „Relaksacinės protoninės dinamikos mikrobanginiai tyrimai kvazivienmačiuose feroelektrikuose ir superjonikuose“, 1991 m.
  11. Virgilijus Valevičius, „Ultragarsinių relaksacinių reiškinių tyrimas Sn2P2S6 tipo feroelektrikuose-puslaidininkiuose“, 1991 m.
  12. Ričardas Sobiestijanskas, „Feroelektrinės dinamikos mikrobanginiai tyrimai naujuose tvarkos-netvarkos feroelektrikuose“,1993 m.
  13. Arminas Kajokas, „Faziniai virsmai ir netvarka kvazivienmačiuose Sb ir Bi junginiuose ir DBP-DBPI mišriuose kristaluose“, 2000 m.
  14. Viačeslavas Nelkinas, „Chalkogeninių kristalų elektroninės sandaros ir XPS juostų formų tyrimas“, 2010 m.
Marcinkonyse su rašytoju Kaziu Saja ir juostų pynėja Marijona Tamulevičiene.

Laisvės metai

1991 metais jo mokslo kelias susikirto su pasaulio istorijos keliu. Mokslui atsidavę žmonės liko ištikimi mokslui. Atsikračius Maskvos kontrolės atgimimo laiku ir nepriklausomybės metais atsivėre galimybės tarptautiniams feroelektros ir fazinių virsmų tyrimų projektams. Buvo kviečiamas moksliniam darbui į Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Japonijos, Indijos, Amerikos, Taivano ir kitų šalių universitetus bei konferencijas. Buvo kviečiami ir jo mokiniai. Buvo daug kelionių, daug bendrų mokslinių darbų atliko ir paskelbė su šių šalių mokslininkais, nors už laboratorijos ribų matėsi blogio šaknys valstybingumo anemijoje, politikų negebėjime suvokti strateginių tikslų, kurie lėmė tautos likimą. Bet gyveno įdomiu laiku. Niekada mokslininkai neatskleidė tiek pasaulio paslapčių, technologijos taip nepagerino gyvenimo kokybės ir nepadarė tiek žalos, kaip jo kartos metais. Modernizavo viską, išskyrus žmogaus asmenybę. Tačiau tikėjo, kad svajonė apie gyvenimą harmonijoje turi būti ir yra pasiekiama. Lietuva gyveno geriausią laikotarpį savo šimtmečių istorijoje. Ji niekada nebuvo taip įausta į Europą, niekada lietuviai negalėjo taip daug ir laisvai keliauti po pasaulį. Nors kai kuriems pasaulis niekados nebus teisingas.

Pedagoginė veikla

Studentams skaitė radiotechnikos, elektronikos, molekulinės sąveikos reiškinių ir termodinamikos pagrindų paskaitas, vyresniųjų kursų studentams skaitė mikrobanginės elektronikos, fazinių virsmų ir feroelektrinių reiškinių paskaitas, o nepriklausomybės laikais – kursus magistrantams: Feroelektrikai – naujos informacinių technologijų medžiagos; Elektromagnetiniai laukai ir gyvybė; Elektrinės poliarizacijos ir fazinių virsmų paskaitas doktorantams. Šiomis paskaitomis buvo ruošiami studentai ir laboratorijoje plėtojamiems tyrimams.

Visuomeninė veikla

Su visuomeninio sambūrio „Patirtis“ nariais Vilniuje.

Mokslinės laboratorijos sukūrimas, sudėtingi moksliniai tyrimai, vadovavimas studentų kursiniams ir diplominiams darbams bei doktorantų disertacijoms, projektams, mokslinių straipsnių rašymas ir paskaitos studentams, mokslo žinių sklaida visuomenei buvo prasmingiausia visuomeninė veikla. Daug dėmesio skyrė mokslo populiarinimui. Skaitė paskaitas mokyklose ir kitose įstaigose visuomenei, paskelbė apie 400 mokslo populiarinimo straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose, skleidė mokslo žinias per radiją ir televiziją. Buvo įsitikinęs, kad mokslininko pareiga ne tik kurti, bet ir skleisti žinias visuomenei, šviesti ją ir parodyti, kam naudojamos mokesčių mokėtojų mokslui skirtos lėšos.

Pomėgiai

Bitininkystė tėvų sodyboje Kabeliuose. Mokslo populiarinimas.

Bibliografija

Septyniasdešimtmečio jubiliejus. Su žmona Rita.

Monografijos:

  1. 1) Feroelektrikų ir giminingų medžiagų mikrobanginė dielektrinė spektroskopija (angl. Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials), Gordon and Breach Science Publ., OPA Amsterdam, p.336, 1996. ISBN 2-88449-190-2.
  2. 2) Faziniai virsmai feroelektriniuose fosforo halkogenidų kristaluose (en(Phase Transitions in Ferroelectric Phosphorous Chalcogenide Crystals), VU leidykla, p. 453, 2006, 2008. ISBN 9986-19-885-2.
  3. 3) Mikrobanginė elektronika (Elektrovakuuminiai rezonansiniai prietaisai), VU leidykla, p. 90, 1977.
  4. 4) Mikrobanginė elektronika, (2 d) VU leidykla, p. 100, 1979.
  5. 5) Segnetoelektriniai reiškiniai ir faziniai virsmai, VU leidykla, p. 150, 1987.

Mokslo populiarinimo knygos:

1996 m. JAV išleista monografija anglų k.
2015 m. knygos „Ateitis jau atėjo“ viršelis.
2013 m. knygos „Pažinimo keliais“ viršelis.
2012 m. knygos „Kokiame pasaulyje gyvename“ viršelis.
2011 m. knygos „Kiek trunka sekundė“ viršelis.
  1. 1) Kiek trunka sekundė. Tyto Alba, Vilnius, p. 348, 2011, 2012. ISBN 978-9986-16-868-3.
  2. 2) Kokiame pasaulyje gyvename. VU leidykla, Vilnius, p. 319, 2012. ISBN 978–609-459-040-5.
  3. 3) Pažinimo keliais. VU leidykla, Vilnius, p. 435, 2013. ISBN 978–609-459-204-1.
  4. 4) Ateitis jau atėjo. Tyto Alba, Vilnius, p. 272, 2015. ISBN 978-609-466-077-1.

Paskutinieji mokslo straipsniai duomenų bazėje ISI Web of Science:

Knygos pristatyme kraštiečiai Giružio redaktorė Romana Vaičkutė, J. Grigas, pulkininkas A. Vyšniauskas, dėstytoja V. Mačiulienė.

1. J.Macutkevic, S.Lapinskas, J.Grigas, A.Brilingas, J.Banys, R.Grigalaitis, K.Meskonis, K.Bormanis, A.Stenberg and V.Zauls. Distribution of the relaxation times of the new relaxor PSN-PMN-PZN ceramics. Journal of the European Ceramic Society 25, p. 2515–2519, 2005.

2. J.Banys, R.Grigalaitis, J.Macutkevic, A.Brilingas, V.Samulionis, J.Grigas and Yu. Vysochanskii. Dipolar glass behaviour in mixed CuInP2(S0.7Se0.3) crystals. Ferroelectrics 318, p. 163–168, 2005.

3. J.Banys, J.Macutkevic, A.Brilingas, J.Grigas, K.Bormanis and A.Stenberg. Radio and microwave spectroscopy of PMN-PSN-PZN relaxor ceramics. Ferroelectrics 318, p. 141–146, 2005.

4. J.Banys, J.Macutkevic, A.Brilingas, J.Grigas, C.Klimm and G.Volkel. Broadband dielectric spectroscopy of BP-BPI crystals in the vicinity of the ferroelectric phase transitions. Phase Transitions 78, p. 869–881, 2005.

5. J.Banys, J.Macutkevic, A.Brilingas, J.Grigas, K.Bormanis and A.Sternberg. Broad band dielectric spectroscopy of PMN-PSN-PZN relaxor ceramics. Materials science, 11, p.3-8, 2005.

6. V. Lazauskas, V. Nelkinas, J. Grigas, E.Talik and V. Gavryushin. Electronic Structure of Valence Band of Ferroelectric SbSI Crystals. Lithuanian Journal of Physics 46, p.205-210, 2006.

7. R.Grigalaitis, J.Banys, A.Brilingas, J.Grigas, A.Kania, A.Slodczyk. Dielectric dispersion in pure PMN and PMN with PT single crystals. Ferroelectrics 339, p. 21-28, 2006.

8. J.Grigas, E.Talik, M.Adamiec, V.Lazauskas and V.Nelkinas. XPS and electronic structure of quasi-one-dimensional BiSI crystals. Journal of Electron Spectroscopy 153, p. 22-29, 2006.

9. J.Grigas, E.Talik, M.Adamiec and V.Lazauskas. X-ray Photoelectron Spectra and Electronic Structure of the Quasi-One Dimensional SbSeI Crystals. Condensed Matter Physics 10, p. 101–110, 2007.

10. J.Grigas, E.Talik and V.Lazauskas. X-Ray Photoelectron Spectroscopy of Ferroelectrics. Ferroelectrics 347, p. 86-100, 2007.

11. J.Grigas, E.Talik, M.Adamiec, V.Lazauskas and V.Nelkinas. XPS and electronic structure of TlInSe2 crystals. Lithuanian Journal of Physics 47, p. 87-95, 2007.

12. P.Keburis, J.Banys, J.Grigas, Z.Bortkevic, A.Kholkin, M.E.V.Costa. Dielectric properties of relaxor ceramics BBT. Ferroelectrics 347, p. 50-54, 2007.

13. R.Sobiestianskas, J.Banys, A.Brilingas, J.Grigas, A.Pawowski, B.Hilczer. Dielectric properties of (NH4)3H(SO4) 2 crystals in room- and high-temperature phases. Ferroelectrics 348, p.75-81, 2007.

14. P.Keburis, J.Banys, J.Grigas, A.Brilingas, T.Burtilius, A.N.Salak, V.M.Farreira. Dielectric properties of BT-LMT mixed ceramics. Journal of European Ceramic Society 27, p. 4367-4370, 2007.

15. J.Grigas, E.Talik and V.Lazauskas. XPS of incommensurate and electronic structure of thallium chalcogenides. Journal of Physics: Conference Series 93, p. 012013, 2007.

16. R.Sobiestianskas, J.Bamys, J.Grigas and A.Pawlowski. Conductivity properties of Rb3H(SeO3)2 crystals in the region of superionic phase transition. Solid State Ionics 179, p. 213–217, 2008.

17. J.Grigas, E.Talik, V.Lazauskas, Yu. M.Vysochanskii, R.Yevych, M.Adamiec and V.Nelkinas. X-Ray Photoelectron Spectroscopy of Sn2P2S6 crystals. Condensed Matter Physics 11, p. 473–482, 2008.

18. J.Grigas, E.Talik, V.Lazauskas, Yu. M.Vysochanskii, R.Yevych, M.Adamiec and V.Nelkinas. XPS and electronic structure of ferroelectric Sn2P2S6 crystals. Lithuanian Journal of Physics 48, p. 145–154, 2008.

19. J.Grigas, E.Talik, V.Lazauskas, Yu. M.Vysochanskii, R.Yevych, M.Adamiec and V.Nelkinas. XPS of Electronic Structue of Ferroelectric Sn2P2S6 Crystals. Ferroelectrics 378, p. 70-78, 2009.

20. J.Grigas. Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics. Ferroelectrics 380, p. 113–121, 2009.

21 B.Garbarz-Glos and J.Grigas. Modified SbSI Electroceramics. Ferroelectrics 393, p. 38-43, 2009.

22. J. Grigas et al. XPS of impurities influence on electronic structure of Sn2P2S6 ferroelectrics. Ferroelectrics 418. p. 134–142, 2011.

23. J. Banys, J. Grigas, R. Grigalaitis. Guest Editorial. Ferroelectrics 418, p. vii, 2011.

24. Leonardas Žigas, Algirdas Audzijonis, Jonas Grigas. Origin of weak ferroelectricity in semiconductive Sb2S3 crystal. Journal of Physics and Chemistry of Solids 101, p. 5-9, 2017.

Įvertinimas

Šaltiniai

Who is Jonas Grigas

He is a physicist, habilitated doctor of Sciences, professor emeritus of Vilnius University and member of the Lithuanian Academy of Sciences. He was graduated from Faculty of Physics and Mathematics of Vilnius University in 1961. After two years of work as an Engineer in the Institute of Radiomeasurements, since 1963 he was at Vilnius University. In 1968 awarded degree of PhD, and in 1980 degree of Doctor of Sciences. In 1970 became Associate Professor of Radiophysics, in 1982 full Professor. In 1986 was awarded Lithuanian Science and Technology Prize, and in 1996 Lithuanian National Science Prize. 1988–1993 was the chair of the Department of Radiophysics. He established and was the head of Laboratory of Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics (1965–2000) where he studied ferroelectrics dynamics, soft modes and phase transitions in frequency range from hertz up to 120 GHz and all life he devoted to the knowledge creation. He was the superviser of 14 PhD thesis. He performed research, had lectures and seminars at Russian, Ukrainian, etc. Soviet Unversities and Institutes, Institute of Physics, Czech Academy of Sciences, Atomic Research Center, Bombay, Indian Institutes of Technology, Deli, Madras, Kharagpur, Deli University, India; Shizuoka, Waseda, Hokkaido, Hiroshima, Iwaki Meisei Universities, Japan; Metz University, France; ETH Zürich, Switzerland; Iowa State University, Ames, USA; Wroclaw University and Institute of Low Temperatures and Structure Studies in Wroclaw, etc. His areas of specialization were Ferroelectricity, Phase Transitions, Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials, X-Ray Photoelectron Spectroscopy of Ferroelectrics. His courses taught were Microwave Electronics, General Physics and Thermodynamics, Ferroelectriccity and Phase Transitions, Electromagnetic Fields and Life, etc. He is the author of more than 200 journal papers, several hundreds thesis and two science monographs: 1) Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials (OPA Amsterdam Gordon & Breach) 1996, p. 336; ISBN 2-88449-190-2. 2) (co-author) Phase Transitions in Ferroelectric Phosphorous Chalcogenide crystals (Vilnius University Press,) 2006, 2008, p. 453; ISBN 9986-19-885-2, as well as more than 100 invited talks and other presentations at International conferences on Ferroelectricity. Also, he is the author of several hundreds science popularization papers in magazines and newspapers and four science popularization books (in Lithuanian): 1) How Long Lasts a Second, Tyto Alba, Vilnius, 2011, 2012, 2013, p. 348. ISBN 978-9986-16-868-3. 2) In What World We Live, Vilnius University Press, Vilnius, 2012, p. 319. ISBN 978–609-459-040-5. 3) The Ways of Knowledge, Vilnius University Press, Vilnius, 2013, p. 435. ISBN 978–609-459-204-1. 4) The Future Has Come, Tyto Alba, Vilnius, 2015, p. 268. ISBN 978–609-466-077-1. He used to speak by radio and TV on science politics and other topics.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: