Jonas Janulionis

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jonas Janulionis
    Jonas Janulionas 1893-1961.jpg

    Gimė 1893 m. rugsėjo 30 d.
    Latvygalės kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje
    Mirė 1961 m. rugsėjo 4 d. (67 m.)
    Panevėžyje, palaidotas Panevėžyje Ramygalos gatvės kapinėse

    Veikla
    matematikos mokytojas

    Alma mater 1936 m. Kauno universitetas

    Žymūs apdovanojimai

    1950 m. vasario 18 d. už užtarnautus mokykloje ilgus metus ir nepriekaištingą darbą TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo apdovanotas darbo raudonosios vėliavos ordinu

    Jonas Janulionis (1893 m. rugsėjo 30 d. Latvygalės kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje1961 m. rugsėjo 4 d. Panevėžyje, palaidotas Panevėžyje Ramygalos gatvės kapinėse) – nusipelnęs matematikos mokytojas.

    Biografija

    Jonas Janulionis gimė 1893 m. rugsėjo 30 d. Latvygalės kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Šeima nemaža. Norėdami geriau verstis buvo priversti uždarbiauti, o nuo 1899 m. iki 1915 m. nuomojo nedidelius dvarelius Lietuvos–Latvijos pasienyje. Jie gyveno ir dirbo Satkūnų, Šleideriškių, Tabokinės, Bliūdžių dvaruose. Karo metais šeima persikėlė į Saratovo guberniją. 1921 m. metais grįžo atgal į gimtinę.

    Panašus buvo ir Jono Janulionio mokymosi kelias. 1915 m. įstojo į Miškų institutą Petrograde. Studijuoti teko iki 1916 m. pavasario, nes buvo panaikintas studentų atleidimas nuo kariuomenės. 1917 m. buvo pasiųstas mokytis. Atsidūrė Odesoje, Artilerijos mokykloje. Susirgus, mokslas buvo nutrauktas ir išvyko pas tėvus į Saratovo gubernijoje esantį Bolšoj Karaj kaimą. Miškų institutas ir Artilerijos mokykla padėjo pagrindus matematikai ir pradėjo dirbti mokytoju vidurinėje mokykloje.

    Grįžo J.Janulionis į Lietuvą kartu su savo tėvų šeima. Įsikūrė savo gimtinėje. Jaunas mokytojas gavo paskyrimą į Nemunėlio-Radviliškio progimnaziją. Čia dirbo iki 1924 m. Tų metų rugsėjo 1 d. pradėjo mokytojautini Panevėžio berniukų gimnazijoje. Toliau mokė matematikos dalykų.

    J.Janulionis, matydamas savo išsilavinimo stoką, ryžosi, dirbdamas Panevėžyje, studijuoti Kaune. Jis 1927 m. rudenį įstojo į Kauno universitetą. 1936 m. gegužės 1 d. J.Janulionis gavo universiteto baigimo diplomą. Gavo mokytojo vardą ir teisę dėstyti vidurinėse mokyklose matematiką ir fiziką.

    J.Janulionio pastangos gerai dirbti ir mokytis buvo pastebėtos Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriaus ir kolegų mokytojų. Dar nebaigęs universiteto, 1935 m. rugsėjo 1 d. jis buvo paskirtas gimnazijos inspektoriumi. Tas pareigas ir dėstydama matematiką jis ėjo iki 1941 metų.

    1941 m. rugsėjo 1 d. Jonas Janulionis buvo paskirtas mokytoju į Linkuvos gimnaziją. Septyniolika metų dirbęs Panevėžyje berniukų gimnazijoje, mokytojas kartais pamiršdavo kad klasėje yra mergaičių. Mokytojas J.Janulionis Linkuvoje buvo vienišas. Su žmona Ona buvo išsiskyręs. Ji dirbo Panevėžio mergaičių gimnazijoje direktore. Linkuvoje jis turėjo autoritetą ir tarp mokytojų, ir tarp mokinių.

    Vos tik 1944 m. liepos pabaigoje frontas persirito per Panevėžį, mokytojas J.Janulionis nuo rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas Panevėžio berniukų gimnazijos direktoriumi.

    1948-1950 m. buvo Panevėžio darbo žmonių deputatų tarybos atstovu.

    1950 m. vasario 18 d. už užtarnautus mokykloje ilgus metus ir nepriekaištingą darbą TSRS Aukščiausios Tarybos prezidiumo apdovanotas darbo raudonosios vėliavos ordinu.

    Skiriamas eiti įvairias pareigas kitose miesto mokyklose.

    1953 m. pavasarį Šiaulių srities DŽDT VK Švietimo skyriaus paskirtas Panevėžio pedagoginės mokyklos valstybinių egzaminų kvalifikacijos komisijos pirmininku.

    1956 m. jis gavo LTSR nusipelniusio mokytojo vardą.

    J.Janulionis direktoriumi Panevėžio 1-ojoje vidurinėje mokykloje dirbo iki 1959 m. Likusius iki mirties dvejus metus dar dirbo toje pat mokykloje matematikos mokytoju.

    1959 m. išėjo į pensiją.

    Mirė Jonas Janulionis Panevėžyje 1961 m. rugsėjo 4 d. Palaidotas Panevėžyje Ramygalos gatvės kapinėse. Jo laidotuvės virto didele demonstracija – tokių Panevėžys dar nebuvo matęs – nes suvažiavo buvę mokytojai ir daug mokinių


    KOKĮ AŠ PAŽINOJAU JONĄ JANULIONĮ

    Marija Keniausytė–Požėlienė, prancūzų k. mokytoja

    Mokykloje dirbo 1949–1979 m.

    Pirmą kartą pamačiau mokytoją Joną Janulionį 1941 m. rudenį, kada jis atvyko į Linkuvos vidurinę mokyklą dėstyti matematikos. Tada buvau priešpaskutinėje gimnazijos klasėje.

    Kai į klasę įėjo pliktelėjęs, išraudęs, besišypsantis mokytojas, ir mes visi nejučiomis nusišypsojome. Kada pradėjo aiškinti pamoką, iš karto buvom nustebinti – taip atrodė viskas aišku ir paprasta. Darbingai ir jaukiai nuteikdavo ir pati aiškinimo maniera – su šypsenėle, su mielu „tep, tep, tep..." patvirtinimu. Logiškai, pačiu trumpiausiu ir paprasčiausiu būdu būdavo įvedami sudėtingi matematikos reiškiniai.

    Nenuostabu, kad ne vienas pradėjo domėtis matematika... Aš grynai humanitarinės krypties moksleivė, taip pat pamėgau matematiką ir tapau viena iš stipriausių matematikių klasėje. Nepamiršiu, kai kartą aiškinant vieno sunkaus namų darbo uždavinio sprendimą pasisakiau, kad išsprendžiau kitokiu būdu. „Kitokiu negalima", – kategoriškai atsakė mokytojas, bet vis tiek susidomėjo mano sprendimu. Aiškinomės visą pertrauką ir staiga jis plačiai nusišypsojo, sakydamas „Gerai, labai gerai!" ir juokdamasis išėjo iš klasės. Nuo to laiko aš tapau jo pripažinta matematike.

    Mokytojas gyveno name, skendinčiame dideliame sode. Vasarą po pietų, praeidamos pro ša1į, matydavome mokytoją, sode sėdintį arba vaikščiojantį su knyga rankose. Iš to susidarėme įspūdį, kad mūsų matematikas labai mėgo skaityti.

    Baigiamuosius egzaminus (1941/42 m. m.) iš algebros ir geometrijos visi sėkmingai išlaikėme, nes mokytojas Janulionis tikrai gerai buvo paruošęs. Tas jo sugebėjimas paprastai, aiškiai išdėstyti pačius sudėtingiausius matematinius reiškinius padarė mus neblogais jo dėstomų dalykų žinovais.

    1942 m. rudenį mokytojas J. Janulionis išsikėlė iš Linkuvos ir aš jį sutikau tik 1949 m. rugpjūčio mėn. Vilniuje. Likusi dirbti Vilniaus Valstybiniame universitete, staiga persigalvojau ir dėl motinos ligos sumaniau keltis dirbti kur nors arčiau namų. Nuėjusi į Švietimo ministeriją, buvau suvesta su direktoriumi, kuriam reikalingas prancūzų kalbos mokytojas. Dideliam mano nustebimui, tai buvo matematikos mokytojas.

    Kadangi prancūzų kalbos pamokos nesudarė viso krūvio, tai direktorius J. Janulionis man pasiūlė paimti matematikos pamokų („Tokia gera buvai matematikė“, – prisiminė). Pastebėjau, kaip aš jį nuliūdinau pasisakydama, kad be daugybos lentelės daugiau nieko iš matematikos nebemoku.

    Nuo 1949 m. tapau Panevėžio I Berniukų gimnazijos mokytoja. Čia kasdien tekdavo susidurti su direktorium J. Janulioniu ir įvertinti jį kaip direktorių, kaip žmogų.

    Jis labai nuoširdžiai globojo jaunuosius specialistus vis paklausdamas, kaip sekasi darbas, kokios buitinės sąlygos ir pan. Patardavo apsilankyti senesnių mokytojų pamokose, pasikalbėti su jais. Niekada nebuvo smulkmeniškas, blaiviai visa vertindavo, visur turėdavo savo tvirtą nuomonę ir nemėgdavo jos pakeisti. Šiaip labai tolerantiškas, apsiskaitęs, išsilavinęs, mokėdavo gražiai ,,pavežti“ kokiam geltonsnapiui, kuris įsivaizduodavo esąs labai gudrus, viską žinantis.

    Kaip žmogus, direktorius J. Janulionis buvo labai nuoširdus, kantriai išklausydavo visų „pasibėdavojimus" ir visuomet stengdavosi, jei galėdavo, padėti ir paremti ne tik moraliai, bet ir materialiai, jeigu kam būdavo koks reikalas. Labai pasitikėdavo žmonėmis ir, turbūt, niekas nedrįsdavo jo apgauti.

    Paskutiniaisiais gyvenimo metais tapo ne toks kantrus, nervingesnis. Kartais posėdžio metu net stipriau riktelėdavo, ko niekada nepasitaikydavo anksčiau. Tai buvo, be abejo, ligos simptomai, taip pat ir senatvės.

    Mokytojas J. Janulionis mano prisiminimuose liko kaip nepaprastas matematikos mokytojas, kaip labai nuoširdus, kultūringas, plačios erudicijos ir plataus akiračio žmogus.

    Panevėžys, 1980–01–28 Rankraštis gimnazijos istorijos muziejuje

    Šaltiniai

    • Aldona Gaigalaitė. Mūsų karo metų mokytojai. "Žiemgalos draugija". Vaga, Vilnius, 2000

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 59% (+5903-112=5791 wiki spaudos ženklai).
    • Emilija Stanevičienė – autorius – 43% (+4288-0=4288 wiki spaudos ženklai).