Jonas Kairiūkštis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Kairiūkštis

Gimė 1896 m. spalio 13 d.
Seinai
Mirė 1957 m. spalio 9 d. (60 m.)
Vilnius

Veikla
Lietuvos mokslininkas, gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas, laisvamanis.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Jonas Kairiūkštis (1896 m. spalio 13 d. Seinai1957 m. spalio 9 d. Vilnius) – Lietuvos mokslininkas, gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas, laisvamanis.

Turinys

Biografija

Motina Julija Vichert - Kairiūkštienė, tėvas Juozas Kairiūkštis, sesuo Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, brolis Vytautas Kairiūkštis (1890–1961 m.), sūnus Tomas Kairiūkštis ir duktė Silvija Regina Kairiūkštytė – Raškauskienė.

1916 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže.

1917 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose Sankt Peterburge, Lietuvos socialdemokratų partijos Sankt Peterburgo organizacijos veikloje, buvo darbininkų deputatų tarybos narys. 1920 m. baigęs Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją grįžo į Lietuvą.

1924 m. išlaikė valstybinius egzaminus gydytojo licencijai Lietuvoje gauti, dirbo gydytoju Kalvarijoje. 1924 – 1932 m. – Tauragės valstybinės psichiatrinės ligoninės vedėjas, 1924 – 1925 m. – Tauragės suaugusiųjų gimnazijos mokytojas.

1937 m. medicinos mokslų daktaras. Nuo 1937 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1941 m. profesorius. 1942-1944 m. Vilniaus neurologinės ligoninės gydytojas. Nuo 1944 m. dėstė Vilniaus universiteto medicinos fakultete, 1944-1948 m. Farmakologijos, 1944-1957 m. Fakultetinės terapijos katedros vedėjas, 1944-1951 m. dar ir Medicinos fakulteto dekanas. 1946 m. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.[1]

Buvo „Kultūros“ bendradarbis. 19331939 m. – žurnalo „Laisvoji mintis“ redaktorius.

Vienas iš Laisvamanių sąjūdžio Lietuvoje iniciatorių. 19331939 m. redagavo žurnalą „Laisvoji mintis“. Bendradarbiavo žurnale „Kultūra“.

Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas Lietuvoje. Sukūrė (su kitais) neobenzinolio preparatą kai kurių formų tuberkuliozei ir alergijai gydyti.

Bibliografija

  • Tuberkuliozės jaudinamoji terapija ir jos eksperimentinis pagrindas (1937 m.),
  • Apie bronchinės astmos patogenezį ir gydymą (1938 m.),
  • Imunitetas, tuberkuliozės dirginamoji terapija ir neobenzinolis (1956 m., rusų k.).

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Jonas Kairiūkštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: