Jonas Lelis
Jonas Lelis (g. 1914 m. liepos 5 d. Skaistgiriuose, Pušaloto valsčius) – Lietuvos gydytojas dermatologas venerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.
1938–1946 m. dirbo gydytoju Šakiuose, Panevėžyje, Akmenėje, Ylakiuose. 1944 m. Lietuvos vietinės rinktinės gydytojas. 1946–1957 m. – Dermatologijos ir venerologijos institute Vilniuje, 1948–1957 instituto direktorius. 1948–1994 m. dar ir Vilniaus universiteto dėstytojas; nuo 1966 m. profesorius.
Studijuodamas VDU, buvo aktyvus studentų medikų korporacijos „Fraternitas Lithuanica“ narys, dalyvavo 1991 m. atkuriant šią korporaciją Kauno medicinos akademijoje.
Mokslinė veikla
1978–1981 m. ištyrė ir aprašė autosominiu recesyviuoju būdu paveldimą ligą hipohidrozinę ektoderminę displaziją, vadinamąjį Lelio sindromą.[1] Paskelbė daugiau kaip 300 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, 10 monografijų iš dermatologijos ir venerologijos, medicinos istorijos, sveikatos apsaugos ir medicinos genetikos.[2] Parašė beletristikos knygų, biografinę apybraižą.
Bibliografija
- Odos priežiūra ir gydomoji kosmetika, 1952 m., 2 leid., 1961 m.
- Raudonoji vilkligė, 1965 m., rusų kalba 1970 m.; LTSR valstybinė premija 1974 m.
- Blyškiosios pabaisos atradėjas F. R. Šaudinis, 1971 m.
- Paveldimos dermatozės ir sindromai, 1981 m.
- Žodynininkas Antanas Lalis, 1995 m.
- Odos ir venerinės ligos, vadovėlis, vienas autorių, 1980 m.
- Odos ir venerinių ligų atlasas, vienas autorių, 1998 m.
- Mokiniai, mokytojai ir garsenybės, Agora, 2003 m., ISBN 9986-633-63-X
Šaltiniai
- ↑ Jonas Lelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 713 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Įdomi prisiminimų knyga. Avevita
| ||||||