Jonas Pocius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jonas Pocius (1876 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarke1948 m. ? ? Girdžiuose, Jurbarko raj.) – Lietuvos vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas.

Biografija

Žinomo muziko Antano Pociaus vyresnysis brolis. Baigęs Jurbarko pradžios mokyklą, privačiai mokėsi vargonuoti, vėliau vienerius metus Varšuvoje lankė profesorių Furmaniko ir Makowskio muzikos kursus.

Apie 40 metų vargonininkavo ir vadovavo chorams Jurbarke, apie 12 metų dėstė muziką miesto progimnazijoje, vėliau gimnazijoje. Vadovavo Šv. Cecilijos, Šaulių sąjungos, pavasarininkų, ateitininkų chorams bei orkestrams. Anot amžininkų, bažnytinis choras buvo pasiekęs aukštesnį meninį lygį, darniai atlikdavo religinius ir pasaulietinius kūrinius, koncertavo ne tik Jurbarke, bet ir kituose Lietuvos miestuose. 1907 m. kartu su „Dainos“ choru koncertavo I Lietuvos moterų suvažiavime Kaune. 1909 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarke suorganizavo Skirsnemunės, Eržvilko, Čekiškės, Tauragės ir Jurbarko chorų įspūdingą šventę, kurioje dalyvavo apie 160 dainininkų. 1911 m. Jurbarko choras koncertavo I lietuvių žemės ūkio parodoje Marijampolėje.

1924 m. visos Lietuvos dainų šventei Kaune parengė 34 dalyvių pavasarininkų chorą, 1928 m. analogiškai dainų šventei 64 dalyvių Šv. Cecilijos bažnytinį chorą, o į 1930 m. Lietuvos dainų šventę Kaune atvežė jungtinį pavasarininkų ir ateitininkų chorą. Su savo chorais Šiauliuose ir Kaune laimėjo pirmąsias vietas. Paskutinius savo gyvenimo metus praleido Girdžiuose; ten mirė, ten ir palaidotas.

Šaltiniai

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: