Jonas Remigijus Naujalis
Jonas Remigijus Naujalis | |
---|---|
| |
Gimė | 1948 m. sausio 1 d. Varėnoje |
| |
Veikla | lietuvių botanikas, augalų ekologas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys nuo 2011 m. Habiluotas biomedicinos mokslų daktaras (nuo 1980 m.)
|
Jonas Remigijus Naujalis (g. 1948 m. sausio 1 d. Varėnoje) – lietuvių botanikas, augalų ekologas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys nuo 2011 m. Habiluotas biomedicinos mokslų daktaras (nuo 1980 m.).
Biografija
Gimė 1948 m. sausio 1 d. Varėnoje. 1965 m. baigė Varėnos 1-ąją vidurinę mokyklą. 1977 m. baigė Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo v. universiteto Biologijos fakultetą, įgijo biologo-botaniko specialybę.
1977–1980 m. – Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo v. universiteto aspirantas, 1981–1989 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros mokslo darbuotojas, 1989–1998 m. – docentas, nuo 1998 m. – profesorius. 2003–2013 m. – katedros vedėjas. 1988–1989 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas mokslo reikalams. 1994–1999 m. ir 1999–2004 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas.
1980 m. Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo v. universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją „Paprastasis blužniapapartis ir kelminis papartis kaip Pamaskvės spygliuočių-lapuočių miškų komponentai“[1]. 1980 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.
1996 m. Botanikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“[2]. 1996 m. suteiktas habilituoto daktaro laipsnis.
Dirba ekologinės botanikos srityje. Vienas ir su bendraautoriais publikavo knygas: „Augalų populiacinė ekologija“[3], „Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai“[4], „Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti“[5], „Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams“[6], „Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje“[7], „Paskui augalus po Varėnos apylinkes: septyni romantiškai moksliški pasakojimai apie medžius, krūmus, žoles ir samanas“[8]. Bendraautoris leidinio „Lietuvos raudonoji knyga“ (1992, 2007)[9].
Redagavo leidinį „Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris“[10].
1989–1990 m. stažavosi Harbino miškų universitete, 1996 m. – Frankfurto universitete. Vilniaus universitete dėstė ir dėsto kursus fitocenonologija, žiediniai augalai, augalų populiacinė ekologija.
1989 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 1998 m. – profesoriaus.
Nuo 2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys. Nuo 2011 m. tikrasis narys.
Buvo Vilniaus universiteto Senato pirmininko pavaduotojas.
Šaltiniai
- ↑ Науялис И. Р. Женский кочедыжник и щитовник мужской как компоненты хвойно-широколиственных лесов Подмосковья : Диссертация на соиск. учен. степени канд. биол. наук. – Москва, 1980. – 265 с.
- ↑ Naujalis J. R. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. – Vilnius, 1996. – 50 p.
- ↑ Naujalis J. R. Augalų populiacinė ekologija. – Vilnius, 1992. – 172 p.
- ↑ Naujalis J. R. Sporiniai induočiai kaip augalų bendrijų komponentai. – Vilnius, 1995. – 294 p.
- ↑ Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičienė M. Vadovas Lietuvos kerpsamanėms pažinti. – Vilnius, 1995. – 243 p.
- ↑ Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams. – Vilnius, 2009. – 313 p.
- ↑ Malciūtė A., Naujalis J. R. Rododendrai dekoratyvinėje sodininkystėje. – Vilnius, 2010. – 180 p.
- ↑ Naujalis R. J. Paskui augalus po Varėnos apylinkes: septyni romantiškai moksliški pasakojimai apie medžius, krūmus, žoles ir samanas. – Vilnius, 2007. – 157 p.
- ↑ Balevičius K. (ats. red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 1992. – 364 p.; Rašomavičius V. (red.). Lietuvos raudonoji knyga. – Vilnius, 2007. – 799 p.
- ↑ Naujalis J. R. (red.). Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės požiūris. – Vilnius, 2005. – 226 p.