Jonas Trečiokas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Trečiokas

Gimė 1891 m. birželio 14 d.
Svėdasai
Mirė 1938 m. birželio 14 d. (47 m.)
Šiauliai

Veikla
mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas
Partija Lietuvos socialdemokratų partija

Turinys

Jonas Trečiokas (1891 m. birželio 14 d. Svėdasuose1938 m. birželio 14 d. Šiauliuose. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.) – mokytojas, vertėjas, vadovėlių autorius, politinis veikėjas, LSDP Šiaulių organizacijos narys.

Anykštėno Biografija

Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1891 m. birželio 26 d.

Tėvai: Kazimieras Trečiokas ir Marijona Baleišytė-Trečiokienė – valstiečiai žemdirbiai. Brolis Antanas Trečiokas (18861944) – vaistininkas, visuomenininkas.

1891 m. liepos 2 d. Svėdasų, Anykščių raj. bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Jurgis Narmontas, krikštatėviai buvo valstiečiai Jonas Baleišis ir Ona Semėnienė, Liudviko Semėno žmona.

Mokėsi Sankt Peterburgo (Rusija) pedagoginiuose kursuose. Grįžęs į Lietuvą, J. Trečiokas gyveno ir dirbo Šiauliuose.

Iki 1915 m. dirbo pradžios mokyklos mokytoju. 19181919 m. buvo partizanas, partizanų būrio vadas, kovojo prieš vokiečių, rusų, bermontininkų gaujas.

Nuo 1919 m. J. Trečiokas dirbo Šiauliuose mokyklų inspektoriumi, dalyvavo pedagogų ir specialistų būrelyje, kuris organizavo įvairius kursus. 1919 m. jis surengė pedagoginius suaugusiųjų kursus, kuriuose ir pats dėstė, taip duodamas pradžią Šiaulių suaugusiųjų gimnazijai.

19201921 m. jis buvo Šiaulių gimnazijos istorijos, 19191929 m. – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

J. Trečioko rūpesčiu Šiauliuose buvo įsteigtas centrinis knygų sandėlis, vėliau tapęs "Spaudos Fondu", leidžiamas žurnalas "Gyvenimas ir mokykla".

1920 m. J. Trečiokas buvo "Kultūros" bendrovės valdybos narys, rūpinosi knygų leidyba ir jų platinimu, redagavo "Kultūros" žurnalo priedą "Daigai".

Jis buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių organizacijos narys, Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjas.

J. Trečiokas parašė, išvertė ir spaudai paruošė 17 knygų: vertimų, įvairių vadovėlių, brošiūrų. Jis parašė ir redagavo vadovėlį "Mūsų istorijos pradžiamokslis" (1924 m.).

J. Trečioko vertimai į lietuvių kalbą:

1921 m. – L. Tolstojaus "Pasaka apie tris brolius ir nebylę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius", B. Mulerio Munsterio "Broliukas ir sesutė" (pasaka).

1922 m. – E. Osvaldo "Batuotas katinas" (pasakos), M. Twaino "Princas ir elgeta" (apysaka-pasaka).

1923 m. – Ch. Perrault "Burtų pasaulis" (pasakos, kiti leidimai – 1997, 1999 m.) Ch. Perrault "Pelenė" (pasaka, kitas leidimas – 1998 m.), E. Švederio "Mūsų kūdra", E. Hervillio "Priešistorinio berniuko nuotykiai" (apysaka).

1927 m. – E. raj. Burroughso "Tarzanas" (trijų dalių apysaka-pasaka, kitas leidimas – 1990 m.), J. Traganovskio "Gamta ir jos reiškiniai" (trijų dalių vadovėlis pradžios mokykloms).

1930 m. – S. Lagerlof "Peteris Nordas" (apysaka).

1929 m. pasitraukęs iš pedagoginio darbo, jis susidomėjo sodininkyste. Netoli Kupiškio, prie Ringuvos, nusipirkęs nedidelį ūkį, J. Trečiokas įveisė vaismedžių medelyną, augino vaistažoles. Jis išvedė kelias naujas vaismedžių rūšis, tarp jų – žagarvyšnes. J. Trečiokas bendravo su rusų selekcininku Ivanu Mičiurinu, buvo nuvežęs jam savo veislių pavyzdžių.

Mirė 1938 m. birželio 13 d. Šiauliuose. Palaidotas Šiaulių senosiose kapinėse.

Istorinės medžiagos apie J. Trečioką saugoma Svėdasų krašto, Anykščių raj. muziejuje.

Biografija

Mokėsi Petrapilio pedagoginiuose kursuose, iki 1915 m. dirbo pradžios mokyklos mokytoju. 19181919 m. – partizanas, kovojo prieš vokiečių, rusų, bermontininkų gaujas.

Nuo 1919 m. mokyklų inspektorius, 19201921 m. Šiaulių berniukų gimnazijos istorijos, 19191929 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

1919 m. jo pastangomis buvo įkurta mokytojų profsąjunga, įsteigtas centrinis knygų sandėlis, vėliau tapęs „Spaudos fondo“ įstaiga, pedagoginė biblioteka, išleistas periodinis leidinys „Mokykla ir gyvenimas“. 1920 m. – „Kultūros“ bendrovės valdybos narys. „Kultūros“ žurnale vedė jaunimui skirtą skyrių „Daigai“.[1]

1929 m. pasitraukęs iš pedagoginio darbo, susidomėjo sodininkyste. Netoli Kupiškio, prie Ringuvos, nusipirkęs nedidelį ūkį įveisė vaismedžių medelyną, augino vaistažoles. Jis išvedė kelias naujas vaismedžių rūšis, tarp jų – žagarvyšnes. Bendravo su rusų selekcininku Ivanu Mičiurinu, buvo nuvežęs jam savo veislių pavyzdžių.[2]

Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjas. Išvertė ir spaudai paruošė 17 knygų: vertimų, įvairių vadovėlių, brošiūrų, tarp jų L.Tolstojaus, E.Osvaldo, M.Tveno kūrinių, Šarlio Pero pasakas.

Bibliografija

  • Mūsų istorijos pradžiamokslis, 1924, 1926 m.

Vertimai

  • Levas Tolstojus. Pasaka apie tris brolius ir nebylę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius, 1921 m.
  • Francas Miuleris Miunsteris. Broliukas ir sesutė, pasaka, 1921 m.
  • E. Osvaldas. Batuotas katinas, pasakos, 1922 m.
  • Markas Tvenas. Princas ir elgeta, apysaka-pasaka, 1922 m.
  • Šarlis Pero. Burtų pasaulis, pasakos, 1923 m., kiti leidimai – 1997, 1999 m.
  • Šarlis Pero. Pelenė, pasaka, 1923 m., kitas leidimas – 1998 m.
  • E. Švederis. Mūsų kūdra, 1923 m.
  • Ernestas Mari d'Erviji. Priešistorinio berniuko nuotykiai, apysaka, 1923 m., Vaga, 1970 m.
  • Edgaras Raisas Berouzas. Tarzanas, trijų dalių apysaka-pasaka, 1927 m., kitas leidimas – 1990 m.
  • J. Traganovskis. Gamta ir jos reiškiniai, trijų dalių vadovėlis pradžios mokykloms, 1927 m.
  • Selma Lagerlef. Peteris Nordas, apysaka, 1930 m.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: