Jonas Vailokaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonas Vailokaitis
Jonas Vailokaitis.jpg

Gimė 1886 m. birželio 25 d.
Rusija Pikžirniai, Sintautų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. (58 m.)
Vokietija Blankenburgas, Vokietija

Tėvas Motiejus Vailokaitis
Motina Petronėlė Vailokaitienė

Veikla
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas

Alma mater Peterburgo pramonės ir prekybos institutas

Jonas Vailokaitis (1886 m. birželio 25 d. Pikžirniuose, Sintautų valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietija) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, finansininkas, visuomenės ir politikos veikėjas.

Turinys

Biografija

Gimė gausioje ir turtingoje ūkininkų Motiejaus ir Petronėlės Vailokaičių šeimoje – tėvai turėjo 130 margų ūkį, be Jono, augo broliai Viktoras, Antanas, Pranas, brolis dvynys Juozas ir trys seserys. 1908 m. baigė Peterburgo pramonės ir prekybos institutą.

Aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomą valstybę: 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, o 1918 m. vasario 16 d. drauge su kitais pasirašė Nepriklausomybės paskelbimo aktą. 19201922 m. – Steigiamojo Seimo, 1925 m. – Lietuvos Banko tarybos narys.

J. Vailokaitis suvokė, kad šaliai svarbus ne tik politinis savarankiškumas, bet ir stipri, nepriklausoma ekonomika. 1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Vailokaičių banką bei jų vardu pavadintą prekybos ir pramonės bendrovę. Jau po Pirmojo pasaulinio karo Vailokaičiai įsigijo žlungantį brolių Šmitų metalo gaminių fabriką Šančiuose ir jį reorganizavo į AB „Metalas”. Fabrikas pradėjo gaminti atsikuriančios šalies ūkiui reikalingus ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas bei jų dalis. 1919 m. su broliu, remiant kunigijai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai, įsteigė „Ūkio banką“. Bankas gaudavo nemažas pajamas: į Lietuvą siunčiamus emigrantų JAV dolerius gavėjams išmokėdavo markėmis, o dolerius parduodavo Berlyne. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje ir kt., jo skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse. 1921 m. Brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. kovo 3 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. [1] Steigiamojo Seimo posėdžiuose J. Vailokaitis siūlė kurti „mūrinę Lietuvą“: atidaryti plytų ir čerpių įmones, taip naujakuriams sudarant sąlygas pasistatyti naujus pastatus. Iš Seimo pasitraukė.

1923 m. Jonas ir Juozas Vailokaičiai įsteigė AB „Palemonas” – plytų fabriką prie Palemono geležinkelio stoties, įkūrė plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje, įsteigė eksporto AB „Maistas”, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis”, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Pastaroji įmonė laikoma cukraus gamybos Lietuvoje pradininke. 1937 m. – „Urmo“ bendrovės pirmininkas ir bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose.

1927 m. – vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.

Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Broliai apie 15 % gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik 1924 m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt Lietuvos universiteto studentų stipendijoms. Kauno Aleksoto rajone padovanojo 16 ha sklypą būsimiems VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmams. Kai 1940 m. vasarą Raudonoji Armija okupavo Lietuvą, J. Vailokaitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. Kurį laiką gyveno Berlyne, po to persikėlė į centrinę šalies dalį, bet karo pabaigos nebesulaukė.

2007 m. rugpjūčio 18 d. Jono Vailokaičio palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse, šalia brolio Juozo kapo.

Literatūra

  • Vailokaitis Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 64.
  • Vailokaitis Jonas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 31, p. 462.
  • Banevičius A., 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 m. politikos veikėjų: Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1991, p. 148.
  • Bukaitė V., Vailokaitis Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 406–408.

Šaltiniai

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: