Jonas Zemeliauskas

Jonas Zemeliauskas
Olga Pavelkovskaja (1913-1992) ir Jonas Zemeliauskai 1940 m. kovo 24 d.
Gimė	1913 m. sausio 7 d. Linkuvoje (Panevėžio aps.)
Mirė	† 1942 m. rugsėjo 6 d. Norilsko lageryje
Sutuoktinis(-ė)	Olga Pavelkovskaja-Zemeliauskienė (1912-1992)
Vaikai	Sigutė (1940-1947)
Veikla	Lietuvos kariuomenės karininkas.
Išsilavinimas	1934 m. Linkuvos gimnazija
Alma mater	1938 m. Karo mokykla XIX laida

Jonas Zemeliauskas (g. 1913 m. sausio 7 d. Linkuvoje (Panevėžio aps.) – 1942 m. rugsėjo 6 d. žuvo Norilsko lageryje) – Lietuvos kariuomenės karininkas.

Gyvenimo kelias

Tėvas Jonas Zemeliauskas – ūkininkas.

Motina Teodora Zemeliauskienė – ūkininkė.

Brolis Juozapas Zemeliauskas, (1917 - 1943) – milicininkas. (Jo žmona Elena Gaigalaitė-Zemeliauskienė, sūnus Jonas Zemeliauskas (1941), dukra Liuda Zemeliauskaitė-Songailienė).

Sesuo Teodora Zemeliauskaitė (1917-2013),

Sesuo Marytė Zemeliauskaitė.

Sesuo Elena Zemeliauskaitė, (1932).

Sutuoktinė Olga Pavelkovskaja-Zemeliauskienė (1912-1992) – tremtinė (įkalinta nuo 1941 m. 15 metų ištremta Krasnojarsko teritorijoje. 1956 m., gavusi reabilitacijos liudijimą, Olga kartu su vyru Pavlu Martianovu ir dukterimis Polina ir Valentina paliko Krasnojarsko teritoriją ir sugrįžo į jos vyro tėvynę Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Likusį savo gyvenimą iki 1992 m. Rusijoje, Leningrade).

Dukros Veronika Sigyta (1940-1947), Polina (g. 1950), Valentina (1953-2010)

Jonas 1934 m. baigė Linkuvos gimnaziją (X laida). Mokslo draugas Stasys Pikelis - Lietuvos kariuomenės karininkas.

1934 m. rugpjūčio 30 d. baigė Linkuvos g-ją. 1934 m. lapkričio 7 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Karo aviaciją. 1935 m. kovo 31 d. perkeltas į priešlėktuvinę kuopą, rugsėjo 23 d. pasiųstas į Karo mokyklą. 1938 m. gegužės 12 d. ją baigus (XIX laida), suteiktas inžinerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas 2-ojo inžinerijos bataliono 1-osios inžinerijos kuopos 2-o būrio vadu, 1939 m. rugsėjo 16 d. – 1-o būrio vadu.

1940 m. gegužės 25 d. pačiam prašant paleistas į inžinerijos karininkų atsargą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 1 d. priimtas į karo tarnybą, paskirtas į 1-ąjį inžinerijos batalioną būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 1940 m. lapkričio 15 d. paskirtas RA 29 ŠTK atsk. pionierių bataliono būrio vadu. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į lagerį Norilske, Krasnojarsko kr.

1942 m. rugsėjo 5 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams.

1942 m. rugsėjo 6 d. žuvo lageryje.

Iš brolio Juozo šeimos archyvo

Prisiminimai

Jonas Zemeleuskas ir Olga Pavelkauskaitė, mano močiutė, 1940 m. Susituokė Panevėžyje. Vėliau Olga, kaip ir Jonas, buvo represuota. Jonas mirė kalėjime Norilske. Olga buvo įkalinta nuo 1941 m. Ir 15 metų ištremta Krasnojarsko teritorijoje ir išgyveno. Olga beveik nepranešė apie šį gyvenimą. Ir kai prisiminiau Joną, aš tiesiog raudojau. Mažai žinau apie Joną, jo gimines. Olga gyveno likusį savo gyvenimą iki 1992 m. Rusijoje, Leningrade. Anūkė Elena

Apie Joną Zemeliauską dokumentuose

Įrašas bažnytinėje knygoje

1943 m gegužės 3 d. Linkuvos kapinėse palaidotas Juozapas Zemeliauskas, nušautas plėšikų balandžio 26 d Alšėnų miestelyje (dabar - Baltarusija). Policininkas, Alšėnų valsčius, Ašmenos apskritis. Tėvas - Jonas Zemeliauskas. 26 m amžiaus, vedęs, žmona Elena Gaigalaitė - Zemeliauskienė. Sūnus Jonas. Vytautas Oškinis

Apie šeimos istoriją ir laiką

Šeimos istoriją padėjo prisiminti Elena su Jurijum foto 2021-12-25 Su vyru Yurijum Gamerovu vaikščiojome senomis Viljandi miestelio Estijoje gatvėmis. Kalbėjomės, kad kadaise čia gyveno vienas iš giminaičių, apie kurio gyvenimą, nors būtų įdomu, nedaug težinome. Ėjome ir pro archyvą, todėl nusprendėme užsukti ir paklausti, ką galima sužinoti. Ta diena laikytina mūsų šeimos istorijos, kuri labiausiai susijusi su Rusija, Estija ir Lietuva, tyrinėjimo pradžia. Šeimos istorijos atkūrimo procesas pasirodė besąs labai įdomus, naudingas ir tebesitęsiantis. Iš tiesų, kaip teigia žymus genealogijos tyrinėtojas Rusijoje Vitalijus Semionovas, šeimos atminties atkūrimą dera vadinti „tyrinėjimu“, atsižvelgiant į tai, kad sunku gauti informaciją apie netolimą praeitį, ypač apie tai, kas vyko prieš penkiasdešimt-aštuoniasdešimt metų, o taip pat ir dėl to, kad sakytiniai atsiminimai netikslūs, atmintis iškreipia tai, kas buvo. Keliolika metų siekdami atkurti šeimos kroniką, supratome, kad susidomėjimas praeitimi jungia šeimą. Beveik visi giminaičiai noriai įsijungė į šeimos kronikos sudarymą. Mano mama Polina Savchenko nemanė, kad teisingi klausimai apie praeitį gali padėti atkurti tai, kas dėl buvusių aplinkybių užmiršta. Mano trečios eilės sūnėnas Lietuvoje Marius Zabielskas visiškai savarankiškai irgi daug padarė, kad sutvarkytume šeimos istoriją. Labai daug padėjo pati vyriausia mūsų šeimos narė Jūratė Pivoriūnienė, kuri perdavė sakytinį kelių kartų paveldą. Mes įstengėme atkurti žmonių iš nutolusio laiko ir erdvės likimų fragmentus, suprasti įvykių priežastis. Šeimos istorija kompaktiškai atspindi visuomenės istoriją. Iš pat pradžių nusprendėme, kad niekaip nevertinsime jokių savo artimųjų poelgių, nes supratome, kad žmones veikė jų pačių aistros ir ribotumai, socialinė bei ekonominė aplinka, politinės sąlygos. Mano šeimos iš motinos pusės istorija – Lietuvoje. Močiutė Olga Pavelkauskaitė buvo vidurinė iš trijų Rusijos imperijos piliečių Zinaidos Wishnykovos ir Andriaus Pavelkausko, tarnavusio geležinkelio žinyboje, dukterų. Išgyvenusi dešimt metų Lietuvos teritorijoje, 1931 metais šeima gavo Lietuvos pilietybę. Gyvenimas bėgo, 1940 m. Olga ištekėjo už Jono Zemeliausko, gimė duktė. Tačiau greit katastrofiški įvykiai sugriovė taikią jų gyvenimo tėkmę: 1941 metais Olgą suėmė, o 1943 metais ją paskelbė „liaudies prieše“ ir nuteisė sušaudyti. Tačiau po keleto mėnesių sušaudymą pakeitė laisvės atėmimu ir išsiuntė į Sibirą. Olga Pavelkovskaja nugyveno 80 metų. Penkiolika iš jų ji praleido Stalino darbo stovykloje GULAG‘e ir tremtyje. Ji išgyveno, bet kokia kaina! Olgos Pavelkovskajos vyras, Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Zemeliauskas irgi tapo politinių represijų auka. Jono likimas ilgus metus buvo visai nežinomas. Olga Pavelkovskaja beveik nieko nepasakojo apie savo gyvenimą su Jonu. Iš Joną primenančų daiktų šeimoje buvo likę tik keletas fotografijų, kurių viena daryta Olgos ir Jono jungtuvių dieną Panevėžyje 1940 metais. Kai ką sužinojome tik maždaug po septyniasdešimties metų. Jono represavimo detales radau Lietuvos Ypatingajam archyve 2012 m. Iš kitos archyvo pažymos sužinojome, kad Jonas Zemeliauskas buvo baigęs Linkuvos gimnaziją. Tokiu būdu, daug metų praėjus nuo to laiko, kai 1934 m. Jonas baigė gimnaziją, siekimas papildyti šeimos kroniką atvedė mane į Linkuvos gimnaziją. Per tuos keliolika metų, kai tyrinėjome šeimos istoriją, mums labai sekėsi ką nors netikėta surasti ir sutikti žmonių, kuriuos kaip ir mus domina praeities įvykiai. Emilija Stanevičienė pasirodė besanti viena iš tokių neabejingų žmonių. Ji - buvusi Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja, o šiuo metu – internetinio leidinio „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“ redaktorė, gimnazijos istorijos, žinių apie jos mokytojus ir mokinius saugotoja. Man buvo malonu paskaityti, kai kuriuos sudominusius gimnazijos istorijos skyrius, sužinojau, kad daugelio jų autorė - Emilija Stanevičienė. Ji padarė didžiulį darbą. Tik po kurio laiko, suprasdama, kokia ji užsiėmusi, išdrįsau kreiptis į Emiliją, prašydama padėti surasti žinių apie Joną Zemeliauską. Emilija labai nuoširdžiai sutiko. Per Skype‘ą mes pasimatėme ir apie daug ką pakalbėjome. Emilija – nuoširdus, žavus ir neabejingas žmogus, kuris dirba tam, kad išsaugotų atminimą apie ištisas žmonių kartas. Jos savanoriškas ir visuomenei reikšmingas darbas padėjo mums dar daugiau sužinoti apie artimo žmogaus gyvenimą. Kaip kitaip nei neįtikėtinomis galėtume pavadinti taip susiklosčiusias aplinkybes, kad Emilija palaiko draugiškus ryšius su vienu iš Jono Zemeliausko giminaičių. Atkurdami Jono Zemeliausko atminimą, atsimename ir Olgą Pavelkovskają, mano močiutę. Jonas – jos gyvenimo dalis. Jeigu mes žinome kai kurių savo giminaičių gyvenimo istoriją geriau, tai ne todėl, kad vieni žmonės mus domina labiau negu kiti.Tiesiog apie vienus žmones yra sakytinių pasakojimų, kurių susidomėję klausėmės, išliko jų laiškų ir fotografijų, o kitų gyvenimai nežinomi, tarsi jie būtų buvę šiame pasaulyje visiškai anonimiškai. Kodėl taip? Kai kuriais atvejais į šį klausimą nėra atsakymo, tenka susitaikyti su tuo, kad neišmanai šeimos istorijos ir pasakyti: „aš nežinau“, „aš negaliu žinoti“. Ir vis dėlto... taip sakyti galima tik po to, kai ilgai ir uoliai bandei ką nors surasti. Elena Savchenko 2019 sausio 13 Elena Savchenko gimė ir gyvena Sankt-Peterburge. Daug metų ji dirbo firmoje, teikiančioje hipotekos kreditus. Yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą prestižiniame Didžiosios Britanijos universitete. Dirba savanore kreditinėje kooperacijoje ir mėgsta keliauti.

Nuotraukos

5 Vaizdo aprašymas. III a klasės mokinių ir mokytojo portretinė nuotrauka. Auklėtinės apsirengusios uniforma, kurią sudaro uždara, tamsi (tamsiai ruda) suknelė su susagstoma viršutine dalimi ir platėjančiu smulkiai plisuotu sijonu, su uždedama (prisiuvama) balta apykakle, ant suknelės užrišta juoda prijuostė su pelerina. Kai kurių auklėtinių plaukai supinti į kasas ir surišti prijuostės spalvos kaspinais. Didžiosios dalies auklėtinių plaukai nukirpti. „Bob“ stiliaus šukuosena atitinka „staugiančių“ XX a. 3 ir 4 dešimtmečių mados ir stiliaus kanonus: „Orchid bob“, „Egyptian bob“. Ir klasės auklėtojos Giršaitės (antroje eilėje ketvirta iš kairės) šukuosena paklūsta mados tendencijoms – minkštai banguojanti „Charleston“ šukuosena, pavadinta populiaraus šokio ir melodijos vardu, išvaizdą sušvelnina, padaro ją moteriškesnę. Auklėtoja tamsia griežto kirpimo suknele, pasiūta iš subtilaus, lygaus, blizgančio šilko. Suknelės apykaklė suapvalinta, sudaranti surišto kaspino įspūdį, rankovės ovalios, reglano kirpimo, modeliuojančios pečių liniją.

6 Vaizdo aprašymas. Septynios merginos [14-16 metų] gimnazistės išsirikiavusios ant nuožulnaus, apžėlusio žole kalvos šlaito, pasirėmusios alkūnėmis į žemę, rankose portfeliai, toliau matyti medžiai. Mokinės gimnazisčių uniforma, kurią sudaro balta trumpomis rankovėmis su atraitais palaidinukė, tamsios spalvos (rudi) klostuoti sijonai, galvos apdangalas ir baltos puskojinės. Apvali skrybėlaitė, panaši į populiarų XX a. 3-ojo dešimtmečio modelį – skrybėlaitę-varpą su aukštyn atlenktais plačiais kraštais, tvirtai laikosi ant galvos. Prie skrybėlaitės krašto iš dešinės įstrižai pritvirtinta siaura raštuota juostelė. Tokia pat juostele, kurios gale kutai, kaip kaspinu surišta palaidinukės apykaklė. Juostelės ornamentas – Aukštaitijos lietuvių tautinis raštas. 1928 metais išleisto į apyvartą 100 litų banknoto perimetras apvestas panašaus ornamento juosta.

• 

  1. Olga Pavelovskaitė

• 

  2. Mokytoja Palmyra Kutraitė-Lampsatienė su mokiniais 1933 m. Jonas Zemeliauskas stovi antras iš dešinės

• 

  3. Olga Zemeliauskienė

• 

  4. 1938 m.gegužės 7 d. Eugenija Pavelkauskaitė (Olgos sesuo) su draugėmis

• 

  5. Grupinė gimnazijos mokinių nuotrauka su klasės auklėtoja Giršaite. Jevgenija Pavelkovskaja (aukštutinėje eilėje ketvirta iš dešinės) ir kitos. Atvirukinė nuotrauka iš Olgos Pavelkovskajos šeimos archyvo. Nuotraukos originalas nespalvotas, 8 x 13 cm. dydžio, balta siaura juostele aprėmintas, atspausdintas kitoje pašto atviruko blanko pusėje. Nuotraukos autorius Jonas Žitkus. Fotografuota 1936 m. birželio 13 d. Kitoje nuotraukos pusėje tradiciniai pašto atviruko, kuriame rašomas laiškas, elementai: atspausdintas įprastinis užrašas „POST GARD CARTE POSTALE”, erdvė vertikalia linija padalinta į dvi dalis. Kairioji „COMMUNIKATION” skirta laiškui, dešinioji „ADRESS“ – adresui, pašto ženklui ir pašto žymoms. Fotografo antspaudas „Fot. J. ŽITKAUS. Panevėzy, Puzino g-ve 5 №“, lietuviškai užrašyta ranka rašalu: Visas IIIa kl. mokinės su klasės auklėtoja. 1936 birželio mėn 13 d. su Giršaitė“.

• 

  6. Grupinė gimnazijos mokinių nuotrauka. Jevgenija Pavelkovskaja (pirmoji iš kairės) ir kitos. Nuotrauka iš Olgos Pavelkovskajos šeimos archyvo. Nespalvotas nuotraukos originalas atspausdintas matiniame popieriuje, 8 х 13 cm. dydžio. Autorius nežinomas. Fotografuota Panevėžyje. Kitoje nuotraukos pusėje lietuviškai užrašyta „1936 m. gegužės 9 d.“. Rašalu ir pieštuku surašytos pavardės ir inicialai: „V. Šarakovaitė, J. Bikelytes, J. Jaukevičiūtė, [Eugenija] Pavelkauskaitė, J. Zvierevaitė, D. Podgaiskytė, A. Zalauskaitė“.

• 

  Jonas Zemeliauskas stovi 5 iš kairės. Linkuvos gimnazija 1934 metai 10 laida.

• 

  Įrašas knygoje „Linkuva“ 166 psl.

• 

  Jonas Zemeliauskas karininkų mokykloje

• 

  Vestuvinė nuotrauka

• 
• 

  Dukrelė Sigutė liko Lietuvoje

• 

  Jonas

• 
• 
• 

  Jonas gimė 1913 m. sausio 7 dieną Linkuvos miestelyje Linkuvos apskrities valstiečių Jono, Tamošiaus sūnaus, ir Teodoros Grunskytės Zemeliauskų šeimoje. Jo krikšto tėvais buvo Jonas Petraitis ir Paulina Dauparaitė.

• 

  Jono Zemeliausko mirties įrašas yra aprašytas

Jono Zemeliausko vaikystė Kompačyznos - Vaižgantų dvare

• 

  Gražina Charitonaitė. Tėvas dirbo ūkvedžiu Kompačyznos dvare.

• 

  Kompačyznos arba Vaižgantų buvęs dvaras

• 

  Kompačyznos arba Vaižgantų buvęs dvaro pastatai

• 

  Kompačyznos arba Vaižgantų buvęs tvartas

• 

  Kompačyznos arba Vaižgantų buvęs dvaro remontuojamas namas

• 

  Kompačyznos arba Vaižgantų dvaro parkas

Šaltiniai

• Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t. 8, Vilnius, 2008, p. 306. Vytautas Didžpetris
• Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Linkuvos gimnazijos 60 metų įsteigimo sukakčiai paminėti. Redagavo dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas. Spaudė M.Morkūno spaustuvė. Čikaga, 1978. 333 psl.
• „Lietuvos kariuomenės karininkai“ 9t.