Jonija

Mažosios Azijos istorinis regionas: Jonija (Ἰωνία)
Šalis	Turkija
Tautos	Jonėnai
Kalba	Jonėnų dialektas
Valstybingumas	Jonijos lyga
Miestai	Miletas, Delosas ir kt.

Jonija (gr. Ἰωνία arba Ἰωνίη) istorinis regionas Anatolijos pakrantėje (dabar Turkija). Jos vardas kilo nuo jonėnų genties, kuri archainiu laikotarpiu gyveno Egėjo jūros salose ir pakrantėse. Jonėnai laikomi rytų graikais.

Geografija

Joniją sudaro siauras pajūrio ruožas nuo Fokėjos šiaurėje netoli Hermo (dabar Gedizas) upės žiočių iki Mileto netoli Meandro žiočių. Be to Jonijai priklausė Chijo ir Samo salos. Su ja ribojosi Eolidė šiaurėje, Doridė pietuose, Lydija rytuose ir Karija pietuose.

Istorija

Graikų mitai teigia, kad Jonijos miestus įkūrė graikai iš kitų regionų. Kolonistai buvo susiję su Atikos jonėnais, nes, teigiama, kolonistams vadovavo Nelėjas ir Androklas, paskutinio Atėnų karaliaus Kodro sūnūs. Vėlesni chronologai apskaičiavo, kad "Jonėnų migracija" turėjo būti 140 metų po Trojos karo ir 40 metų po heraklėidų sugrįžimo į Peloponesą.

Jonija niekada nebuvo vieninga valstybė, ir ją sudarė daugybė atskirų miestų-valstybių. VII a. pr. m. e. jie susijungė į politinę konfederaciją - Jonijos lygą (gr. κοινὸν Ἰώνων). Ji susidėjo iš 12 narių, kurie turėjo bendrą pavadinimą dodekapolis. Nariai buvo: Miletas, Mijus, Prienė, Efesas, Kolofonas, Lebedas, Teas, Klazomenai, Fokėja, Chijas, Eritrai ir Samas.

VI a. pr. m. e. Jonija buvo užimta Persijos, ir tapo jos satrapija. Jonijos miestai aktyviai dalyvavo Graikų-persų karuose.

Romėnų laikais ji priklausė Azijos provincijai.