Juchnovo kultūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juchnovo kultūra
V a. pr. m. e. – I a. pr. m. e.
Dab. valstybės: Ukraina
Ist. regionas: Dniepro baseino rytinė dalis
Amžius: Geležies amžius
Lingvistinė gr.: rytų baltai (budinai ?)

Juchnovo kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, V a. pr. m. e.I a. pr. m. e. paplitusi Desnos vidurupyje ir žemupyje bei Seimo baseino šiaurinėje dalyje.

Turinys

Tyrimai

Pirmasis kultūros tyrinėtojas – Dmitrijus Samokvasovas. 1949 m. Juchnovo kultūrą išskyrė Michailas Vojevodskis ir pavadino ją piliakalnio prie Juchnovo kaimo (netoli Severianų Naugardo, Ukraina) vardu.

Žmonės kūrėsi nedideliuose piliakalniuose, upelių krantuose. Gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose, apdrėbtuose moliu su atvirais židiniais. Rasta stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Pagrindiniai verslai – žemdirbystė ir gyvulininkystė, taip pat medžioklė ir žvejyba. Naudojo daug kaulo ir rago dirbinių. Greta jų randama metalinių peilių, ietigalių, papuošalų (geležinių lazdelinių smeigtukų, rastas smeigtukas su kiaurarašte kriaušės formos galvute). Keramika lipdyta – dažniausiai aukšti plačia anga ir siauru dugnu puodai, kartais petelių srityje puošti 1-2 duobučių eilėmis, o angos kraštas ornamentuotas įkartėlėmis. Piliakalniuose dar rasta molinių pasvarų ir verpstukų, gyvulių bei žuvų kaulų, grūdų duobių ir žmonių kapų.

Juchnovo kultūra priskiriama rytų baltams. B. Rybakovo nuomone, šią kultūrą paliko Herodoto minimi budinai.[1]

Literatūra

  • Енциклопедія українознавства: В 10 томах. Париж, Нью-Йорк: Молоде Життя, 1954—1989.
  • Малий словник історії України. К.: Либідь, 1997.
  • Левенок В.П. Юхновская культура, Советская археология, 1963, №1, С.80.
  • Моора Х.А. О древней территории расселения балтийских племенб Советская археология, 1959, № 2, С.25.

Šaltiniai

  1. Adolfas Tautavičius. Juchnovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 748 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: