Jugoslavijos karai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 19912001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas. Karai taip pat vadinami „Balkanų karais“ arba „Trečiuoju Balkanų karu“ (aliuzija į Balkanų karus 19121913 m.).

Beveik visi šie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarptautiniai, su išorės jėgų, pvz., NATO įsikišimu.

Dėl Jugoslavijos karų didelė buvusios Jugoslavijos dalis patyrė ekonominį nuosmūkį, karų metu žuvo apie 300 000 gyentojų ir milijonams teko apleisti savo gyvenamas vietas. Karų metu vykdytas genocidas, nemažai jo vadovų buvo apkaltinti ir nuteisti dėl karo nusikaltimų.


Konfliktai vakaruose

Jugoslavijos suskilimas

Karai Slovėnijoje ir Kroatijoje pradėti siekiant jėga išlaikyti Jugoslavijos vienybę. Karas Kroatijoje greitai peraugo į atvirai nacionalistinį tarp Didžiosios Serbijos šalininkų ir Kroatijos nacionalistų, kuriuos personifikavo prezidentas Slobodanas Miloševičius ir Kroatijos prezidentas Franjo Tudžmanas. Serbų - kroatų konfliktą Bosnijoje papildė bosniai musulmonai ir konfliktas čia peraugo į trišalį ir kruviniausią konfliktą iš visų Jugoslavijos karų.

Jugoslavijos karai vakaruose baigėsi karinėms Jugoslavijos pajėgoms pasitraukus iš Slovėnijos, serbų pajėgoms pralaimėjus Kroatijoje ir pasirašius 1995 m. Deitono sutartį dėl taikos Bosnijoje po serbų karinio sutriuškinimo.

Konfliktai rytuose ir pietuose

Kosove, Makedonijoje ir Serbijoje konfliktai kilo dėl nesutarimų tarp slavų dominuojamų vyriausybių ir albanų tautinės mažumos, siekiančios autonomijos arba nepriklausomybės.

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: