Julija Ramanauskaitė
| Julija Ramanauskaitė | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1899 m. spalio 28 d. Laižuvoje |
| Mirė | † 1984 m. |
|
| |
| Veikla | |
|
| |
| Alma mater | 1932 Vytauto Didžiojo universitetas |
Julija Ramanauskaitė (g. 1899 m. - spalio 28 d. Laižuvoje - m. 1984 m.; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones") – Mažeikių gimnazijos (dabar Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija) mokytoja. Nuo 1924-08-01 iki 1927-08-01 Mažeikių progimnazijos mokytoja. Mokykloje dėstė geografiją, gamtą, istoriją, visuomenės mokslą ir lietuvių kalbą. 1942 m. rugsėjo 1 d. paskirta į Mažeikių gimnaziją. 1942-09-01 - 1944 m. buvo direktoriaus pavaduotoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, geografiją ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
Biografija
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1942 m. Skuodo gimnazijos mokytoja.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Šaltiniai
- Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.
- Mažeikių muziejaus archyvas: F. 1, ap. 1, b. 59, l. 50, 68-69, 122-123; b. 78, l. 275, 277; b. 100, l. 7.
- Lietuvos centrinis valst. archyvas: F. 391, ap. 7, b. 4640. - Julijos Ramanauskaitės asmens byla.